Pačiai labai aktualu ką kviesti krikštatėviais, pasiskaičiau truputi diskusijas.
Beje nustebau nesenai radusi komentarą(oficialiame puslapyje tikintiesiems), kad gali buti ir vienas krikštatėvis, nebūtinai pora.
Ir viena reali istorija: Savo sūneli krikštijo mano draugė(prieš 5 metus). Krikšto mama tapo vaikučio tevo pusseserė, o krikšto tėčiu tos puskės draugas užsienietis. Man ta situacija atrodė be proto absurdiška. Maniau išlėks tas užsienietis i savo krašta ir tiek vaikas tematys jį...nebent krikštynų nuotraukose

Kai paklausiau kodėl draugė taip kvailai pasielgė, atsakė, kad prancūzai labai rimtai žiūri į šią prisiimtą atsakomybę, atseit kokie santykiai beišliktų tarp jo ir draugės, krikštavaikio niekada nepamirš. Man juokingai atrodė, bet laimei aš klydau. Vaikutis turi puikius krikštatėvius, o praktiškai dar įgyjo ir dar vienus senelius prancūzus, nepamirštančius jo nei per šventes nei paprasta dieną.
Moralas toks, kad gal svarbiau ne poruoti krikštatėvius kas su kuo bus ar nebus poroje, o rimčiau pagalvoti koks jų požiūris į prisiimtą rolę, gal reikia pasidairyti tarp draugų ir giminaičių žmogaus, kuris gal pats norėtų juo tapti, o ne priimtų pasiūlymą tik todėl, kad anot prietaro atsisakyti negalima.