QUOTE(draugė_lija @ 2007 06 21, 12:18)
Angeliuk, tada paklausiu tavęs klausimo, kurio pati esu kažkada sulaukusi - tai kodėl tu esi šalia jo?
po vieno vienintelio konflikto seimoje zmones nesiskiria
bent jau as
QUOTE(Meškuolė @ 2007 06 21, 08:20)
Tiesą pasakius, labai nustebau, kad taip jautriai sureagavote. Gal jūs jaučiatės užspaustos?
Tenorėjau pasakyti, kad mes per daug įsijaučiame į savo, kaip nesuprastos, vaidmenį. Nesakau, kad turėtumėte negalvoti apie save, pamiršti, ko norite. Problema tame ir yra, kad siejamės tik prie vyrų. Jei vyras būna su mumis, reiškia mes patenkiname savo norus, jei nebūna - tada tragedija (kaip ir aptariamu atveju). Aš čia įžvelgiu didžiausią priklausomybę. Jeigu jūsų pasitenkinimas priklauso tik nuo to, kiek vyras būna su jumis, ar tai nėra aukščiausia priklausomybės nuo vyro forma?
Tenorėjau pasakyti, kad mes per daug įsijaučiame į savo, kaip nesuprastos, vaidmenį. Nesakau, kad turėtumėte negalvoti apie save, pamiršti, ko norite. Problema tame ir yra, kad siejamės tik prie vyrų. Jei vyras būna su mumis, reiškia mes patenkiname savo norus, jei nebūna - tada tragedija (kaip ir aptariamu atveju). Aš čia įžvelgiu didžiausią priklausomybę. Jeigu jūsų pasitenkinimas priklauso tik nuo to, kiek vyras būna su jumis, ar tai nėra aukščiausia priklausomybės nuo vyro forma?
Prie ko čia užspaustos? Prie ko čia tik vyras šalia? Kalbame apie POŽIŪRĮ. Žiūrėkim plačiau. Yra šeima/partnerystė. Bet vienas bando stengtis suprasti kito norus ir poreikius, kitas - ne. Net į kompromisą neina. Žinoma, prievarta mielas nebūsi, bet jei gyveni kartu, abu turi stengtis ieškoti išeities, kuri būtų priimtina abiems.
Mano atveju, aš niekada nedraudžiu vyrui eiti į vakarėlį, bet (kaip wit irgi panašiai rašė), jeigu yra kokios nors problemos, pasakau kad yra taip ir taip (vaikas serga, aš blogai jaučiuosi, aš turiu kokių nors planų), sprendi tu eit ar neit ir ieškom bendro sutarimo. Vakar užklausiau vyro apie vakarėlius, tai sako, kad tu žinotum į kiek aš neinu.
(klink-klink). Kodėl? Nes noriu daugiau pabūti su tavim ir vaikais, nes ir taip per mažai būnu. Iš tiesų buvau nustebinta. Niekad nedraudžiau, kad galėčiau imti įtarinėt, kad bijo manęs ir dėl to neina. Kartais dar ir pati paraginu, jei matau kad nori, bet kažko abejoja, eik, pabūsi su draugais, atsipalaiduosi nuo mūsų - visiems ramiau bus. Aš irgi einu į vakaruškas kai to noriu ir irgi nesuprasčiau kažkokių draudimų, bet pirmiausiai žiūriu kad ne tik man vienai būtų gerai (nes visgi ne viena gyvenu), tariamės, derinamės ar vyras gali vaikus prižiūrėt, jei niekaip negali, kviečiam auklę ir pan. Ieškom bendro sprendimo, o ne "aš išeinu o jūs pasiuskitės, vajeee, mane kontroliuoja, mane savinasi, kąąąą tau negerai kad man gerai???".Iš tiesų tai mane stebina kai kurių moterų požiūris, kad vyro norai, poreikiai tai jau viskas - jei jis laimingas tai ir ji būtinai turi būti laiminga. JIS. JO. JAM. Viskas taip, BET kai yra ABIEJŲ noras, kad KITAS būtų laimingas. O vyrams kaip? Ar jie laimingi, žinodami kad jų moteris laiminga, jaučiasi rami? Jei žino kad žmona nėščia ir nervuosis dėl to, jam labai gerai? Tuo labiau kad ji nedraudžia jam eiti, o tik pasako, kad nenori kad jis liktų nakvoti. Ar savi poreikiai vis tik aukščiau?
Na o tas pasakymas, kad jei jau nesutari - viskas, ne tavo žmogus, skirkis.. na kažkokiu teoriniu atveju, gal ir taip. Bet jei esi nėščia, arba turi vaikų, gal pirmiausia reikia bandyti abiems derintis, abiems spręsti problemas, o ne iš karto bėgti nuo jų, nes esi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus?
QUOTE(saules @ 2007 06 21, 09:43)
Ir tas toks juokingas kerstas, atsilygink tuo paciu ir velgi prievarta. Ir kam to reikia? Negali zmogaus priristi prie saves, o kuo labaiu ta bandysi daryt tuo labiau jis nores pasprukti..
ir velgi prievarta. Ir kam to reikia? Negali zmogaus priristi prie saves, o kuo labaiu ta bandysi daryt tuo labiau jis nores pasprukti..Prie ko čia kerštas???? Kokia prievarta??? Tiesiog keisk požiūrį. Savo. Jei taip dedasi šeimoje, jei tavo norai ir poreikiai pastoviai ignoruojami, nelauk kad kažkas ims tavimi rūpintis, supras tave, o mažiau jaudinkis dėl vyro, jo norų, neaukok savo laiko. Tada žiūrėk, kad pirmiausia tau gerai būtų, savo norų ir poreikių, o ne jo. Lygiai kaip vyrai dažnai mūsuose elgiasi.
QUOTE(mano_angeliukas @ 2007 06 20, 23:19)
na aš visame tame įžvelgiu ne vieną konfliktą, o skirtingus požiūrius
jis nenori suprasti tavo savijautos ir ieškoti kompromiso. manau ta išvyka yra ne priežastis, o pasekmė.bet kaip bebūtų - sėkmės
QUOTE(inga. @ 2007 06 21, 11:10)
Meilė turi būti pastoviai kurstoma ir netikiu aš meile per atstumą 
Ji blėsta.
O viena naktis labai daug ką gali pakeisti.. Aš įsivaisduoju, kad autorės galvoje labai daug "o jeigu...", dėl to taip sunku ir norisi, kad grįžtų namo. Labai natūralu, kad žmonės nenori būti įskaudinti. O nepasitikėjimas neatsiranda iš niekur...
Ji blėsta. O viena naktis labai daug ką gali pakeisti.. Aš įsivaisduoju, kad autorės galvoje labai daug "o jeigu...", dėl to taip sunku ir norisi, kad grįžtų namo. Labai natūralu, kad žmonės nenori būti įskaudinti. O nepasitikėjimas neatsiranda iš niekur...
Visi myli skirtingai, yra žmonių, kurie po mėnesio, gali neprisiminti akių spalvos. Yra žmonių, kurie po metų prisimena žvilgsnio šiltumą. Mes skirtingi. Tiesa, kartais, jei nori, kad meilė išliktų, jos kurstyti nereikia, meilė stiprėja ne nuo kartu išbūto laiko, tai ne darbo stažas, didesnei pensijai gauti, nereikia kaupti minučių, kad rezultatas būtų geresnis.
Pagalvokime, ką gali, ta viena naktis pakeisti, juk temos autorė pati skaudinasi, vien jau galvodama apie visus "jeigu"
Taigi:
Vyras nuvažiuoja, prisigeria ir parvažiuoja ryte, blaivas...
Vyras nuvažiuoja, prisigeria, pasibučiuoja su kolege ir parvažiuoja ryte, blaivas...
Vyras nuvažiuoja, prisigeria, pasibučiuoja, pasimyli su kolege ir parvažiuoja ryte blaivas.
Vyras nuvažiuoja, prisigeria, pasibučiuoja su koleginu.... gauna į liūlį dėl padauginimo ir parvažiuoja ryte blaivas....
Dabar, dar vienas svarbus dalykas, ar moteris tai sužino? Jai baisu, kad galimi variantai vyro elgesio, lieka pastebėti jo kolegų. O jai nepriimtina nežinomybė.
Nežino baisu, sužino- dar baisiau, toliau turės sekti jos sprendimai, o spręsti ji nenori ir apskritai nepasiruošusi...
QUOTE(alter ego @ 2007 06 21, 12:20)
Prie ko čia užspaustos? Prie ko čia tik vyras šalia? Kalbame apie POŽIŪRĮ. Žiūrėkim plačiau. Yra šeima/partnerystė. Bet vienas bando stengtis suprasti kito norus ir poreikius, kitas - ne. Net į kompromisą neina. Žinoma, prievarta mielas nebūsi, bet jei gyveni kartu, abu turi stengtis ieškoti išeities, kuri būtų priimtina abiems.
Mano atveju, aš niekada nedraudžiu vyrui eiti į vakarėlį, bet (kaip wit irgi panašiai rašė), jeigu yra kokios nors problemos, pasakau kad yra taip ir taip (vaikas serga, aš blogai jaučiuosi, aš turiu kokių nors planų), sprendi tu eit ar neit ir ieškom bendro sutarimo. Vakar užklausiau vyro apie vakarėlius, tai sako, kad tu žinotum į kiek aš neinu. (klink-klink). Kodėl? Nes noriu daugiau pabūti su tavim ir vaikais, nes ir taip per mažai būnu. Iš tiesų buvau nustebinta. Niekad nedraudžiau, kad galėčiau imti įtarinėt, kad bijo manęs ir dėl to neina. Kartais dar ir pati paraginu, jei matau kad nori, bet kažko abejoja, eik, pabūsi su draugais, atsipalaiduosi nuo mūsų - visiems ramiau bus. Aš irgi einu į vakaruškas kai to noriu ir irgi nesuprasčiau kažkokių draudimų, bet pirmiausiai žiūriu kad ne tik man vienai būtų gerai (nes visgi ne viena gyvenu), tariamės, derinamės ar vyras gali vaikus prižiūrėt, jei niekaip negali, kviečiam auklę ir pan. Ieškom bendro sprendimo, o ne "aš išeinu o jūs pasiuskitės, vajeee, mane kontroliuoja, mane savinasi, kąąąą tau negerai kad man gerai???".
Iš tiesų tai mane stebina kai kurių moterų požiūris, kad vyro norai, poreikiai tai jau viskas - jei jis laimingas tai ir ji būtinai turi būti laiminga. JIS. JO. JAM. Viskas taip, BET kai yra ABIEJŲ noras, kad KITAS būtų laimingas. O vyrams kaip? Ar jie laimingi, žinodami kad jų moteris laiminga, jaučiasi rami? Jei žino kad žmona nėščia ir nervuosis dėl to, jam labai gerai? Tuo labiau kad ji nedraudžia jam eiti, o tik pasako, kad nenori kad jis liktų nakvoti. Ar savi poreikiai vis tik aukščiau?
Na o tas pasakymas, kad jei jau nesutari - viskas, ne tavo žmogus, skirkis.. na kažkokiu teoriniu atveju, gal ir taip. Bet jei esi nėščia, arba turi vaikų, gal pirmiausia reikia bandyti abiems derintis, abiems spręsti problemas, o ne iš karto bėgti nuo jų, nes esi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus?
Mano atveju, aš niekada nedraudžiu vyrui eiti į vakarėlį, bet (kaip wit irgi panašiai rašė), jeigu yra kokios nors problemos, pasakau kad yra taip ir taip (vaikas serga, aš blogai jaučiuosi, aš turiu kokių nors planų), sprendi tu eit ar neit ir ieškom bendro sutarimo. Vakar užklausiau vyro apie vakarėlius, tai sako, kad tu žinotum į kiek aš neinu.
(klink-klink). Kodėl? Nes noriu daugiau pabūti su tavim ir vaikais, nes ir taip per mažai būnu. Iš tiesų buvau nustebinta. Niekad nedraudžiau, kad galėčiau imti įtarinėt, kad bijo manęs ir dėl to neina. Kartais dar ir pati paraginu, jei matau kad nori, bet kažko abejoja, eik, pabūsi su draugais, atsipalaiduosi nuo mūsų - visiems ramiau bus. Aš irgi einu į vakaruškas kai to noriu ir irgi nesuprasčiau kažkokių draudimų, bet pirmiausiai žiūriu kad ne tik man vienai būtų gerai (nes visgi ne viena gyvenu), tariamės, derinamės ar vyras gali vaikus prižiūrėt, jei niekaip negali, kviečiam auklę ir pan. Ieškom bendro sprendimo, o ne "aš išeinu o jūs pasiuskitės, vajeee, mane kontroliuoja, mane savinasi, kąąąą tau negerai kad man gerai???".Iš tiesų tai mane stebina kai kurių moterų požiūris, kad vyro norai, poreikiai tai jau viskas - jei jis laimingas tai ir ji būtinai turi būti laiminga. JIS. JO. JAM. Viskas taip, BET kai yra ABIEJŲ noras, kad KITAS būtų laimingas. O vyrams kaip? Ar jie laimingi, žinodami kad jų moteris laiminga, jaučiasi rami? Jei žino kad žmona nėščia ir nervuosis dėl to, jam labai gerai? Tuo labiau kad ji nedraudžia jam eiti, o tik pasako, kad nenori kad jis liktų nakvoti. Ar savi poreikiai vis tik aukščiau?
Na o tas pasakymas, kad jei jau nesutari - viskas, ne tavo žmogus, skirkis.. na kažkokiu teoriniu atveju, gal ir taip. Bet jei esi nėščia, arba turi vaikų, gal pirmiausia reikia bandyti abiems derintis, abiems spręsti problemas, o ne iš karto bėgti nuo jų, nes esi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus?
va cia va issakyta viskas, kaip as mastau... nieko negaliu prideti... nesakau, kad stengiuosi pakeisti vyra, bet viena vieninteli karta noriu kompromiso... kodel as uzsispyrusi? galbut kaip tik jis uzsispyres ir bukai nori vaziuoti ir negrizti? ir nesvarbu, kaip as del to jauciuosi... nesakau, kad visada, bet sikart - butent taip... JIS NORI VAZIUOTI IR NAKVOTI, ir viskas... o kad as blogai jauciuosi... ne tik emociskai, bet ir fiziskai... cia nieko tokio... del to cia ir pradejau sia tema
kad isgirsciau nuomone, kaip visgi pasiekti, kad vyras sikart pagalvotu ir apie mus
Alter ego, man labai patinka Tavo parašas 
Rizikuoju likt nesuprasta, bet panizo pirstai "pasisakyt"
Dievuliau kokie cia dauguma tolerantiski ir supratingi...
Zaviuosi. Man iki to toli. Nepatinka ir man vyro "firmos vakareliai", nu bet ka daryt, jei jam "mirtinai reikia"... 
is nuotrauku ir pasakojimu po to matyti ir ko ten "reikia". "Isleidziu". Taciau, jokio dziaugsmo sirdy ner, nes pvz. pas juos iprasta prisigert visiem kaip kiaulems, po to sokiai ant stalu, striptizai, pasigrabaliojimai su bendradarbem ir pasivoliojimai pakrumem. Matyt uzsisedejus kaimiete as ir nesuprantu miesto zmoniu poreikiu bei pramogu.
Tik tolerantiskumo neteko stebeti nei vienu pazystamu/draugu seimose (matyt ne tu tais bendrauju). Ir nepazystu nei vienos moters, kuri ramia dusia "isleistu" vyra i firmos"vakareli" su nakvyne... matyt yra ko nerimaut Isleidzia, sulaukia pargryztanciu su "nuotykiais" ir "atgarsiais" arba be... Vieni pykstasi, kiti gyvena salyginai ramiai, kol pasimirsta, taciau mano pazystami vyrai kazkodel taip pat nelabai laimingi, kai zmonos i firmu "vakarelius su nakvyne" issiruosia... Matyt irgi kopleksuoti, nepasitikintys savimi ir kitais, tolerancijos trukumas
Beje nusikaltau, "neleidau"
i paskutini, nes stipriai sirgo vaikas, o jam paciam "nedaejo" susiprast, kad nakcia gali pabloget ir man prireiks pagalbos, tai itariu dabar gausiu velniu kad esu islepus, nesavarankiska ir varziau vyro poreikius
Visiskai pritariu alter ego
Bet daznai egoizmas pas viena kuri nors seimoj buna tiek isikerojes, kad "kompromisai" tik i viena puse galimi...
Dievuliau kokie cia dauguma tolerantiski ir supratingi...
Zaviuosi. Man iki to toli. Nepatinka ir man vyro "firmos vakareliai", nu bet ka daryt, jei jam "mirtinai reikia"... is nuotrauku ir pasakojimu po to matyti ir ko ten "reikia". "Isleidziu". Taciau, jokio dziaugsmo sirdy ner, nes pvz. pas juos iprasta prisigert visiem kaip kiaulems, po to sokiai ant stalu, striptizai, pasigrabaliojimai su bendradarbem ir pasivoliojimai pakrumem. Matyt uzsisedejus kaimiete as ir nesuprantu miesto zmoniu poreikiu bei pramogu. Tik tolerantiskumo neteko stebeti nei vienu pazystamu/draugu seimose (matyt ne tu tais bendrauju). Ir nepazystu nei vienos moters, kuri ramia dusia "isleistu" vyra i firmos"vakareli" su nakvyne... matyt yra ko nerimaut
Isleidzia, sulaukia pargryztanciu su "nuotykiais" ir "atgarsiais" arba be... Vieni pykstasi, kiti gyvena salyginai ramiai, kol pasimirsta, taciau mano pazystami vyrai kazkodel taip pat nelabai laimingi, kai zmonos i firmu "vakarelius su nakvyne" issiruosia... Matyt irgi kopleksuoti, nepasitikintys savimi ir kitais, tolerancijos trukumas Beje nusikaltau, "neleidau"
i paskutini, nes stipriai sirgo vaikas, o jam paciam "nedaejo" susiprast, kad nakcia gali pabloget ir man prireiks pagalbos, tai itariu dabar gausiu velniu kad esu islepus, nesavarankiska ir varziau vyro poreikius Visiskai pritariu alter ego
Bet daznai egoizmas pas viena kuri nors seimoj buna tiek isikerojes, kad "kompromisai" tik i viena puse galimi...
Aš kažko nesuprantu šiame gyvenime. Aiškiai. Gaunasi taip, kad vyras kaltas jau vien dėl to, kad jis kažką nori daryti. Gi mes nekalbame apie tai, kad vyras neleidžia žmonai kažko daryti. Jis tik nori, kad ji leistų jam kažką daryti.
Gal man su vyru tiesiog pasisekė... Gal iš tiesų visi likę stuobriai ir savanaudžiai...
Gal man su vyru tiesiog pasisekė... Gal iš tiesų visi likę stuobriai ir savanaudžiai...
QUOTE(inga. @ 2007 06 21, 10:49)
Atostogavau užsienyje savaitę be vyro ir daugiau nenoriu važiuoti be jo. Manau, kad kartu praleistas laikas suartina žmones O jei atskirai pastoviai, tai po kelių metų atitolsta žmonės 
, nes prisiminus malonias akimirkas, antros pusės prisiminimuose nebus, antra pusė figuruos tik buityje 
O jei atskirai pastoviai, tai po kelių metų atitolsta žmonės , nes prisiminus malonias akimirkas, antros pusės prisiminimuose nebus, antra pusė figuruos tik buityje Ne į temą tavo pavyzdys, kalbam apie vyrą ir jo darbo balių. Pabaliavos ir atitolsit?
QUOTE(Enija @ 2007 06 21, 11:10)
reikia sugalvoti, ką galima pasiūlyti tokio, kas pakeistų baliuką. Juk jeigu pačiai nusimato kažkoksai renginys, o vyras sakytų:"o gal geriau tiesiog pasėdim namie" kažin ar atrodytų patraukliai. Juolab, kai kurie baliai yra neoficialiai privalomi. Bent dėl karjeros. Čia abiems rūpėt turi.
QUOTE(Abo @ 2007 06 21, 12:27)
Ne į temą tavo pavyzdys, kalbam apie vyrą ir jo darbo balių. Pabaliavos ir atitolsit?
Juolab, kai kurie baliai yra neoficialiai privalomi. Bent dėl karjeros. Čia abiems rūpėt turi.
Juolab, kai kurie baliai yra neoficialiai privalomi. Bent dėl karjeros. Čia abiems rūpėt turi.
neoficiliai privaloma prisigerti iki zemes graibymo, pasivolioti su kokia pakrumej?
QUOTE(inga. @ 2007 06 21, 11:17)
Manai jis nenuobodžiautų namie su 2 vaikais?
Taip, aš galvoju apie mylimą žmogų ir noriu, kad ir jis gerai leistų laiką.
Taip, aš galvoju apie mylimą žmogų ir noriu, kad ir jis gerai leistų laiką.
jei taip, tai gal jis ir darbe nuobodžiauja?
Visur, kur Tavęs nėra. Kaip su 2 vaikais galima nuobodžiaut? Mano vyras su sūnum žvejot važiuoja, dviese, be manęs, ir tikrai grįžęs nesako, oi, mieloji, kaip nuobodu mums buvo...
Pasiilgau - kas kita.
QUOTE(mano_angeliukas @ 2007 06 21, 10:30)
neoficiliai privaloma prisigerti iki zemes graibymo, pasivolioti su kokia pakrumej?
Pas mane ankstesniam darbe taip budavo
Pvz. nori su tavim "pasilinksmint" skyriaus vedejas... jei "nedavei" premijos ner... I vakareli neatejai, pelningas projektas kitam ir t.t.
