[quote=asta1981,2005 01 21, 20:25]
PATARKITE MAMYTES KĄ DARYTI TOKIU ATVEJUI GAL KURIUOS TAPATI PATYRĖT.
JIE MAN ABU LABAI BRANGUS
O aš su psichologe čia nesutikčiau. Nemanau, kad reikia taip ir palikti, toks leidimas jam apsispresti ar apsiprasti, gali baigti tragiškai, mano mama pasakojo atsitikimą (tik nesigasdink asta, gal tai tik paistalai), kai vyresnis vaikas išbadė akutes mažajam.
Akivaizdu, kad vaikas patiria stresą, bet mamytei patarčiau ne žaislais kompensuoti demesio stoką, o buk su juo, žaisk, skaityk. Mums tai padėjo
Nors 3,5 metų sūnus norėjo ir laukė broliuko, kai gimė viskas pasikeitė. Jis pakankamai gražiai elgesi su mažuoju, bet jo elgesys su mumis na ...
Jis nebemokėjo apsirengti, valgyti, sakydavo, tavo vaikas verkia, arba bardavosi ant jo kad tu man trukdai ir pan.
Pradžioje ir aš savo dėmesio trukumą bandžiau kompensuoti pirkiniais: saldainiais žaisliukais. Tai nepadėjo
Tuomet stengiausi daugiau laiko pabūti su juo. Kai grįždavo vyras, mažąjį palikdavau jam, o mes skaitydavome, piešdavome, lipdydavome ir dabar taip darome. Kartais einame apsipirkti tik mes dviese. Jis padeda man nešti nešulius.
Kadangi vis tiek daugiausio laiko priversta būti su mažuoju, aš tiesiog vyresnįjį įtraukiau į mažojo priežiūrą. Patikėdavau jam atlikti kokius nors darbelius (neprašykite tik ką nors padavinėti ar nunešti, ypač pampersus). Pavyzdžiui, palaikyti buteliuką, kai maudom leidžiu nuprausti kojytes, ar kai apsikakoja nuprausta apvynioti rankšluosčiu.
Tai pakeitė situaciją, kartais vėlai vakare randu buteliuką išimta iš lovytes, ar nuprausus užpakaliuką jis pasiūlo net savo rankšluostuką.
Tik tai neįvyko per vieną dieną!!!
Pasistenk ir tau pavyks aš tuo net neabejoju!!!