Planuojam įsivaikinti

#481
QUOTE(Pippi @ 2008 12 01, 15:25)
Nereikia bijoti didesnių vaikučių.

drinks_cheers.gif Maniškiui buvo 9 metai kai tapo mūsų šeimos narys. Vaikas kaip vaikas, nieko tirpdyt pas jį nereikėjo. O problemos, nesutarimai visiškai tokie pat kaip su bio sūnumi smile.gif Mane net trigdė tokio didelio bernioko toks didelis meilumas wub.gif
Atsakyti
#482
QUOTE(Pippi @ 2008 12 01, 15:25)
Na o dabar tai aš prieštarausiu  smile.gif. Kodėl manai, kad vyresnių vaikų širdys "ledinės" ir reikia ten kažką laužti? Pasiėmiau savo vaiką praktiškai 4 metų, ir ji į mano namus atėjo su tokia atvira širdimi, taip trokšdama meilės, mamos ir namų, kad apie kokius ten "ledų laužymus" ir kalbos nebuvo. Ir pačioje pradžioje, ir dabar - už kiekvieną jos apkabinimą, pabučiavimą, pasakymą, kad ją labai labai myliu, aš gaunu tos meilės atgal dešimteriopai (mano sesuo iš savo biologinių vaikų nė pusės tiek negauna). Ir namuose nesėdžiu, dirbu darbe, biologinių vaikų neturiu. Ir į darželį išleidau kokią ketvirtą dieną po to, kai iš globos namų parsivežiau. Nereikia bijoti didesnių vaikučių.

thumbup.gif drinks_cheers.gif
Tik aš esu labai liūdna dėl to, kad visdelto VTAT dirba tikrai neprofesionaliai, nemotyvuotai, be atsakomybės, yra gerų darbuotojų, tačiau prastų daugiau, todėl tiek daug vaikų užstringa vaikų namuose dėl netvarkytų dokumentų. Čia kurią dieną Šalaševičiūtė sako per teliką , yra dar darbuotojų , kurie dirba, na sovietiniais metodais, tai iš kart mintis, jei ji tą sako, reiškia žino, tai kodėl nieko nedaro. Argi privačioje įmonėje taip vadovas kalbėtų, apgailestautų ir laikytų tokį darbuotoją. Ar normalu, kad vaikui 2,5 m. tęsiasi laikina globa?Gerai, kad tas vaikas gyvena šeimoje, o jei vaikų namuose , kažin ar jį kas norėtų imti su tokiu statusu. Taip ir praauga tą ,,pageidaujamą,, amžių.
Atsakyti
#483
QUOTE(Pippi @ 2008 12 01, 15:25)
Na o dabar tai aš prieštarausiu  smile.gif. Kodėl manai, kad vyresnių vaikų širdys "ledinės" ir reikia ten kažką laužti? Pasiėmiau savo vaiką praktiškai 4 metų, ir ji į mano namus atėjo su tokia atvira širdimi, taip trokšdama meilės, mamos ir namų, kad apie kokius ten "ledų laužymus" ir kalbos nebuvo. Ir pačioje pradžioje, ir dabar - už kiekvieną jos apkabinimą, pabučiavimą, pasakymą, kad ją labai labai myliu, aš gaunu tos meilės atgal dešimteriopai (mano sesuo iš savo biologinių vaikų nė pusės tiek negauna). Ir namuose nesėdžiu, dirbu darbe, biologinių vaikų neturiu. Ir į darželį išleidau kokią ketvirtą dieną po to, kai iš globos namų parsivežiau. Nereikia bijoti didesnių vaikučių.

Aš maniau, kad aš tik vena tokia, jog nesėdėjau su vaiku namie po įvaikinimo ax.gif Nepasakyčiau kad širdis buvo ledinė. Kad pratintis prie naujų namučių reikėjo tai faktas, kurio paneikti negaliu.

QUOTE(Dar @ 2008 12 01, 16:12)
Tik aš esu labai liūdna dėl to, kad visdelto VTAT dirba tikrai neprofesionaliai, nemotyvuotai, be atsakomybės, yra gerų darbuotojų, tačiau prastų daugiau, todėl tiek daug vaikų užstringa vaikų namuose dėl netvarkytų dokumentų. Čia kurią dieną Šalaševičiūtė sako per teliką , yra dar darbuotojų , kurie dirba, na sovietiniais metodais, tai iš kart mintis, jei ji tą sako, reiškia žino, tai kodėl nieko nedaro. Argi privačioje įmonėje taip vadovas kalbėtų, apgailestautų ir laikytų tokį darbuotoją. Ar normalu, kad vaikui 2,5 m.  tęsiasi laikina globa?Gerai, kad tas vaikas gyvena šeimoje, o jei vaikų namuose , kažin ar jį kas norėtų imti su tokiu statusu. Taip ir praauga tą ,,pageidaujamą,, amžių.

Iš privačios darbovietės atleisti žmogų paprasčiau negu iš valstybinės įstaigos. Todėl ir vargsta valdininkai su sovietinio mastymo moterytėm verysad.gif O jeigu jos atstovauja teismuose, neduokdie, vargo keliai.
Atsakyti
#484
Turbūt tikrai lengviau auginti vaiką nuo kūdikystės, šaunuolės tos šeimos, kurios įsivaikina vyresnius nei 3 metų vaikus, nepabūgę jokių pasekmių. Pradedu galvoti, gal ir man reikia keisti požiūrį. Norėčiau plačiau išgirsti, kaip sekėsi pačioje pradžioje su tokio amžiaus vaikais, kur jie prieš tai augo, šeimoje ar globos namuose, gal kas norėtų pasidalinti savo patirtimis.
Atsakyti
#485
QUOTE(Pippi @ 2008 12 01, 15:25)
Na o dabar tai aš prieštarausiu  smile.gif. Kodėl manai, kad vyresnių vaikų širdys "ledinės" ir reikia ten kažką laužti? Pasiėmiau savo vaiką praktiškai 4 metų, ir ji į mano namus atėjo su tokia atvira širdimi, taip trokšdama meilės, mamos ir namų, kad apie kokius ten "ledų laužymus" ir kalbos nebuvo. Ir pačioje pradžioje, ir dabar - už kiekvieną jos apkabinimą, pabučiavimą, pasakymą, kad ją labai labai myliu, aš gaunu tos meilės atgal dešimteriopai (mano sesuo iš savo biologinių vaikų nė pusės tiek negauna). Ir namuose nesėdžiu, dirbu darbe, biologinių vaikų neturiu. Ir į darželį išleidau kokią ketvirtą dieną po to, kai iš globos namų parsivežiau. Nereikia bijoti didesnių vaikučių.


Pippi, tavo mergytės tikrai bet kas galėtų pavydėti! Pamenu mane iš pirmo žvilgsnio pakerėjo jos akys - tiek daug šviesos spinduliuoja jos žvilgnis... Tikrai jūs abi esate puikiausias pavyzdys, kad bijoti kažkiek didesnių tikrai nebūtina smile.gif

Mano berniukas irgi pilnutėlis meilės, o sunkumų, kuriuos turėjome ar dar tebeturim, nebandau sieti su tuo, kad paėmiau jį "per didelį". Tada jam buvo 1,5 metų ir kas žino, gal kaip tik būtų išaugęs pats daugelį savo problemėlių iki pvz. 2,5 ar 3,5 metų ir tokiu būdu lengvumo prasme gal būtų buvę lengviau jį auginti nuo dar didesnio. Dabar su juo jau žymiai žymiai lengviau susitarti, ir niekas nepasvers, kiek čia gyvenimo namuose pasekmė, o kiek šiaip pasekmė to, kad vaikas auga ir jo absoliučiai nekontroliuojamas ir neapmąstomas judrumas bei nekantrumas pavirsta į vis labiau sąmoningą elgesį...
Atsakyti
#486
QUOTE(Šelma @ 2008 12 01, 15:39)
drinks_cheers.gif  Maniškiui buvo 9 metai kai tapo mūsų šeimos narys. Vaikas kaip vaikas, nieko tirpdyt pas jį nereikėjo. O problemos, nesutarimai visiškai tokie pat kaip su bio sūnumi  smile.gif  Mane net trigdė tokio didelio bernioko toks didelis meilumas  wub.gif


As aisku gal per stipriai pasakiau kad ledine sirdis,bet jie buna kitokie,kartais uzdaryti savo pasauyje.Matai ir tu lygini su savo bio vaiku,o kai neturi tos patirties is kur ji paimti? As ir sakau,kad vyresniu vaiku lengviau imti kai augini savo vaikus.
Atsakyti
#487
taiska, pasekmių yra visur. Tik jos vienur mažesnės, kitur didesnės.
Atsakyti
#488
Labai rimtai viska permasciau, tikrai, kokia prasme bijoti, jei nezinai kas ir del ko gali buti. Galvoju, gal ir sutikčiau didesnį vaikutį paimti, tik kažkaip baisoka, kad kurį laiką jis bus ne su manim gyvenęs, nežinosiu, kaip augo, va tokie visokie jausmai apima.
Papildyta:
kaip džiaugiuosi, kad yra šis forumas, kur galiu apie įvaikinimą pasikalbėti, o tai visi aplinkui kažkaip keistai į tokius mano norus žiūri
Atsakyti
#489
QUOTE(taiska @ 2008 12 02, 00:14)
Labai rimtai viska permasciau, tikrai, kokia prasme bijoti, jei nezinai kas ir del ko gali buti. Galvoju, gal ir sutikčiau didesnį vaikutį paimti, tik kažkaip baisoka, kad kurį laiką jis bus ne su manim gyvenęs, nežinosiu, kaip augo, va tokie visokie jausmai apima.
Papildyta:
kaip džiaugiuosi, kad yra šis forumas, kur galiu apie įvaikinimą pasikalbėti, o tai visi aplinkui kažkaip keistai į tokius mano norus žiūri


Mano mažulis augo kūdikių namuose, tai man labai noriai ir auklėtojos, ir gydytojos, ir kitos kūdikių namų darbuotojos pasakojo, kaip jis augo. Žinoma, dar turėjo praeiti kažkiek laiko, kol pati pažinau savo vaiką, t.y. supratau, kaip geriausia jį nuraminti ir t.t. Praėjo kažkiek laiko, kol ir jis priprato prie aplinkos pasikeitimo ir jį griūte užgriuvusių naujų įspūdžių. Nors niekur stengiausi jo iš viso iš namų nevesti pirmąjį mėnesį, bet jau vien namie kiek buvo jam nematytų daiktų. O pirmą kartą išėjus į lauką, baisiausiai išsigando didžiulės erdvės ir dangaus. Jei ten kažkada ir buvo buvęs lauke, tai matyt per žiemą buvo pamiršęs, nes parsivežiau jį kovo pradžioje, o visą žiemą jų tikrai niekas į lauką nevesdavo, nes gi viena auklėtoja neišsives 10 tokių vos ant kojų pastovinčių pupulių...



Atsakyti
#490
QUOTE(kukaraca @ 2008 12 01, 20:54)
.Matai ir tu lygini su savo bio vaiku,o kai neturi tos patirties is kur ji paimti? As ir sakau,kad vyresniu vaiku lengviau imti kai augini savo vaikus.

Na gal tu ir teisi, kai turi ir bio vaikų matai, kad nesamonės, neklausymai ir kitu škadai būdingi vaikui todėl, kad jis vaikas, o ne todėl, kad jis iš vaikų namų biggrin.gif
Atsakyti
#491
mergickos, o ar jusu maziai zino, kad yra ivaikinti?? mane neramina ir sitas klausimas...kiek zmoniu is jusu aplinkos zino, kad vaikas jum ne biologinis? nebijot, kad suzinojes apie savo kilme, vaikas pasikeis jusu atzvilgiu?? Ar imanoma si fakta visiskai nuslepti nuo vaiko???? g.gif
Atsakyti
#492
QUOTE(voveriena @ 2008 12 02, 10:56)
mergickos, o ar jusu maziai zino, kad yra ivaikinti?? mane neramina ir sitas klausimas...kiek zmoniu is jusu aplinkos zino, kad vaikas jum ne biologinis? nebijot, kad suzinojes apie savo kilme, vaikas pasikeis jusu atzvilgiu?? Ar imanoma si fakta visiskai nuslepti nuo vaiko????  g.gif

Na gal išprotėjai? Kas šiais laikais nuo vaiko slepia??? O kam slėpti nuo aplinkinių? Ar tai - kažkas blogo? Juk slepiam tai, ko patys nenorim pripažinti smile.gif
Mano 100% aplinkos žino, kad auginu įvaikintą vaiką. Ji pat taip pat žino.

Daug kalbėta visokiuse forumuose ir temose apie tai. Nėra visai paprasta ir lengva kalbėti tiek su vaiku, tiek ir su aplinka. Bet gerai tai, kad mūsų daugėja ir tai nėra prilyginama kažkokiai raupsų epidemijai. Puikiai prisimenu čia forume vieną mamą, kuri skundėsi, kad jos nuosavą vaiką mokykloje pasodino su vaiku iš vaikų namų. Nesulaukė ji daug užuojautos, - priešingai.
Atsakyti