Planuojam įsivaikinti

#493
QUOTE(taiska @ 2008 12 02, 00:14)
Labai rimtai viska permasciau, tikrai, kokia prasme bijoti, jei nezinai kas ir del ko gali buti. Galvoju, gal ir sutikčiau didesnį vaikutį paimti, tik kažkaip baisoka, kad kurį laiką jis bus ne su manim gyvenęs, nežinosiu, kaip augo, va tokie visokie jausmai apima.
Papildyta:
kaip džiaugiuosi, kad yra šis forumas, kur galiu apie įvaikinimą pasikalbėti, o tai visi aplinkui kažkaip keistai į tokius mano norus žiūri

Taip jau su tais vaikais yra - daugybė nežinomųjų.... Net kai auga su tavim - vis tiek vaikai kažkokie paslaptingi wink.gif

Aš apie savo trimetę irgi nelabai ką žinojau. Vaikų namų auklėtojos pasakojo ne visai tai, kas mane domino. Daugiausiai kalbos sukosi apie tai, kokie jos "pasiekimai" darbeliuose, moksle (trimečio vaiko!!!!) ir t.t. Asmeninės informacijos buvo labai nedaug, arba ji pateikiama kažkaip puse lūpų. Spėju, kad jos pačios nelabai domėjosi ir žinojo.

Man pasisekė, nes susigraibiau iš poliklinikų visas jos medicinines korteles. Iš ten sužinojau daug medicininės info, ir socialinių darbuotojų įrašai labai domino.

Iš tų trupinių gavosi istorija, kurios atkarpėles esu jai pasakojusi. Kiekvienam vaikui tokie pasakojimai yra labai svarbūs. Manau, kad tokiu būdu mes abi tarsi išgyvenome tai iš naujo.... Nepasakoju vaikui nesuvokiamų baisiausių dalykų (pvz apie vaizdžiai aprašytus viso kūno iššutimus). Ir nekalbam labai dažnai, bet tas poreikis laikas nuo laiko vis atsiranda.

Labai svarbu, kad ir kaip gailėtum vaiko širdyje, bet to tiesiogai jam neparodyti. Pasakojimas apie praeitį negali būti persmelktas gailesčiu, panieka tėvams.

Kažkodėl išsiplėčiau.
taiska, o kas jūsų aplinkoj ir į kokius norus keistai žiūri?
Atsakyti
#494
QUOTE
Na gal išprotėjai? Kas šiais laikais nuo vaiko slepia??? O kam slėpti nuo aplinkinių? Ar tai - kažkas blogo?

oi, tik nereikia taip uzsipult schmoll.gif Neisprotejau dar, rodos .
O as nenoreciau, kad vaikas zinotu, nes jau turiu pavyzdziu, kaip paauge vaikai drebia pateviui, kad tas neturis teises nurodinet jiem, mat nesas ju biologinis tevas.. Tai ko tada tiketis is ivaikinto vaiko??
Slept nuo aplinkiniu noreciau tik del vaiko, man tai tikrai nieko cia gedingo, greiciau atvirksciai smile.gif Bet drauge perpasakojo jos motinos darbovietej- darzely ivykusia istorija, kaip vaikai ignoruoja toki vaika, ir nieko cia keisto, vaikai aplamai labai ziaurus... nenoreciau, kad maniskis pergyventu dar ir tokia trauma.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo voveriena: 02 gruodžio 2008 - 11:48
#495
QUOTE(voveriena @ 2008 12 02, 12:47)
oi, tik nereikia taip uzsipult schmoll.gif  Neisprotejau dar,  rodos .
O as nenoreciau, kad vaikas zinotu, nes jau turiu pavyzdziu, kaip paauge vaikai drebia pateviui, kad tas neturis teises nurodinet jiem, mat nesas ju biologinis tevas.. Tai ko tada tiketis is ivaikinto vaiko??
Slept nuo aplinkiniu noreciau tik del vaiko, man tai tikrai nieko cia gedingo, greiciau atvirksciai smile.gif  Bet drauge perpasakojo jos motinos darbovietej- darzely ivykusia istorija, kaip vaikai ignoruoja toki vaika, ir nieko cia keisto, vaikai aplamai labai ziaurus... nenoreciau, kad maniskis pergyventu dar ir tokia trauma.


Juokinga manyti, kad tas vaikas nežinos, nu tai tiesiog neįmanoma, paslapties tu neišsaugosi, kad ir labai norėtum. Aš už tiesos žinojimą, tada gyventi lengviau.. Ta paslaptis gyvą suėstų tave, paskui jau užaugusį tavo vaiką.
Kaip tik dėl vaiko ir nebandau slėpti tiesos nuo artimos savo aplinkos, bet niekada to nesakau jei nėra būtina. Tuo labiau, kad mergaitė gryna aš smile.gif . Niekam iš svetimų net minties nekyla , kad ji ne mano.
Saugau jos daiktelius, jos popierius apie ją, viską ką turiu, netgi turiu pirmų metų aprašymą kokia pateko pas mus, kaip keitėsi. Tai jos gyvenimas.
Iš visų mokykloje juokiasi, taip sakau savo vaikams, iš storų, iš plonų, iš aukštų, iš mažų, iš ryžų, iš akiniuotų, visada ras prie ko prikibti, visada jei norės sugalvos pravardę ar pasišaipymą.Įvaikinti ar globojami ne išimtis, bet tam esu aš , kad ginčiau savo vaiką. Ir apginsiu.
Atsakyti
#496
Vitvita pazystami, draugai keistai ziuri i mano nora auginti isivaikintus vaikus. Nesakau, kad blogai galvoja, tiesiog reaguoja pagarbiai bet saltai. Na, kaip i keistuole. Todel smagu, kad galiu rasti bendraminciu, nebijanciu i savo seimas priimti vaikus.
Atsakyti
#497
QUOTE(voveriena @ 2008 12 02, 12:47)
nes jau turiu pavyzdziu, kaip paauge vaikai drebia pateviui, kad tas neturis teises nurodinet jiem, mat nesas ju biologinis tevas..

O aš sakiau mamai, kad kokio velnio tu mane gimdei, taip pat sakiau, kad neaiškintu, kad neturi teisės, kad nemyli ir aplamai kam tu mane gimdei lotuliukas.gif Paauglystė irnesakyk.gif Na lai ir drebia, pasakysiu, kad turiu visas teises, kad maitinu, rengiu, linksminu, mokau, rūpinuosi, naktim dėl jo nemiegu-kaip ne teisės cool.gif O jis irgi teisę turi-priešintis, prieštarauti, pykti, sakyti, kad nesu jo biologinė mama, bet turi ir pareigą-paklusti cool.gif Kol jis gyvena mano namuose tol taisyklės mano cool.gif Ir bet kurį ir bio ir ne taip į vietą pastatyčiau cool.gif
Paslaptis yra žiauru, niekada tokios niekšybės mylimam vaikui nieškrėsčiau schmoll.gif Siubas, kaip pagalvoji yra gyvent mele verysad.gif
Atsakyti
#498
Aš per daug nesiskelbiau kad įsivaikinu. Tačiau kai sužinojo, juos šokas ištiko. Kai pasakiau, taip ir liko išsižioję. Gaila fotoaparato neturėjau, būčiau nufotogravusi biggrin.gif . Sakė, kam reikalingas tau šitas vaikas, vaiką auginti prabanga šiais laikais, o dar svetimą, sakydavo, kad jie nesugebėtų. Vienos įmonės direktorius man drėbtelėjo, kam man šitas vaikas jeigu pati galiu pagimdyti, sako, net jis galėjo pagelbėti... Išgrūdau iš kabineto. Tiesiog mano tokio žingsnio niekas nesitikėjo. Man aplinkinių nuomonė buvo per daug neįdomi. Gal su amžiumi daugiau pasitikėjau savo jėgomis. Ir pati nesuprantu iš kur pas mane tos dvasinės stiprybės.
Atsakyti
#499
QUOTE(voveriena @ 2008 12 02, 11:47)
O as nenoreciau, kad vaikas zinotu, nes jau turiu pavyzdziu, kaip paauge vaikai drebia pateviui, kad tas neturis teises nurodinet jiem, mat nesas ju biologinis tevas.. Tai ko tada tiketis is ivaikinto vaiko??
Slept nuo aplinkiniu noreciau tik del vaiko, man tai tikrai nieko cia gedingo, greiciau atvirksciai smile.gif  Bet drauge perpasakojo jos motinos darbovietej- darzely ivykusia istorija, kaip vaikai ignoruoja toki vaika, ir nieko cia keisto, vaikai aplamai labai ziaurus... nenoreciau, kad maniskis pergyventu dar ir tokia trauma.


Na jeigu bijote tokio klausimo iš vaikų, tai įvaikinti (ir ne tik įvaikinti, bet ir savų vaikų turėti) gerokai per anksti. Patikėkite, jei paauglys nori kuo nors pagrįsti, kad tėvai jam neturi nurodinėti, tai "auksinių" argumentų tikrai ras. doh.gif

O jei manote, kad geriausias būdas to išvengti - slėptis schmoll.gif

Lygiai taip pat, deja, beveik kiekviename darželyje vaikai ras ką ignoruoti. O ką darysite, jei ignoruos ne dėl to kad iš vaikų namų (tarkime nežinos), o dėl akinukų, lėtumo, super aktyvumo, aprangos ir pan.?


Atsakyti
#500
QUOTE(voveriena @ 2008 12 02, 11:47)
O as nenoreciau, kad vaikas zinotu

kai sužinos, o sužinos tikrai, o jei dar kokioj paauglystėj, jo pasaulis sugrius, yra pavyzdžių, tikrai liūdnų, kai vaikai sužino ir "pablūsta", geriau užaugti žinant tiesą, tikrai geriau....manau, kad neturime teisės kurti žmogaus neteisingos istorijos
Atsakyti
#501
Aciu, merginos, uz nuomone smile.gif Is pradziu maniau , kad pasakyciau apie vaiko kilme jam suaugus, bet jei manot, kad smugis butu dar didesnis, tai gal ir verta leist zinot nuo vaikystes...nors sis niuansas man turbut sudetingiausias, kalbant apie ivaikinima unsure.gif
beje, visos cia tokius puikius vaikus turit smile.gif ot idomu, ar yra merginu, kurios gailetusi sio zingsnio arba bent jau pripazintu nemaniusios nebiologinio vaiko auginima busiant toki komplikuota g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo voveriena: 02 gruodžio 2008 - 18:43
#502
O čia visai rimtas klausimas... g.gif Galiu pasidžiaugti, kad neteko sutikti nieko, kas tikrai gailėtųsi šio žingsnio.

Tačiau privačiuose pokalbiuose (aš nemažai bendrauju su įvaikinusiom šeimomis) laikas nuo laiko tenka išgirsti atsargių pasisakymų iš kurių spėju, kad tikrai ne visiems gerai sekasi ir ne visi yra tiek laimingi, kiek tikėjosi būti. g.gif

Pastaruoju metu aš vis sau keliu tą klausimą kodėl taip yra.

Ar vis tik nepasisekė su vaiku (o mums pvz. viskas gerai, todėl, kad turime puikų, mylintį vaiką)?

Ar vis tik nesusiformavo tvirtas vaikų-tėvų tarpusavio kontaktas (kai yra tas tvirtas ryšys gal tėvai kiek kitaip žiūri į vaiką ir savas vaikas atrodo mielas ir nepakeičiamas kas benutiktų). O jei jo nėra - atsirandantys nesklandumai (kurių bus kokį vaiką beaugintum) ima erzinti.

Tai pakankamai skaudi tema, niekada nebandau giliau lįsti į vidų žmonėms iš kurių tai išgirstu todėl ir negaliu sau atsakyti į šį klausimą. Bet norėčiau bent nujausti kodėl taip yra.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ute: 02 gruodžio 2008 - 20:58
#503
QUOTE(Vitvita @ 2008 12 02, 13:05)
Nesulaukė ji daug užuojautos, - priešingai.

teisingiau pasakius - buvo suvalgyta. aš irgi nesirengiu slėpti to fakto nuo vaiko. tai - jo istorija.
Atsakyti
#504
QUOTE(laureta @ 2008 12 02, 17:28)
Aš per daug nesiskelbiau kad įsivaikinu. Tačiau kai sužinojo, juos šokas ištiko. Kai pasakiau, taip ir liko išsižioję. Gaila fotoaparato neturėjau, būčiau nufotogravusi  biggrin.gif . Sakė, kam reikalingas tau šitas vaikas, vaiką auginti prabanga šiais laikais, o dar svetimą, sakydavo, kad jie nesugebėtų. Vienos įmonės direktorius man drėbtelėjo, kam man šitas vaikas jeigu pati galiu pagimdyti, sako, net jis galėjo pagelbėti... Išgrūdau iš kabineto. Tiesiog mano tokio žingsnio niekas nesitikėjo. Man aplinkinių nuomonė buvo per daug neįdomi. Gal su amžiumi daugiau pasitikėjau savo jėgomis. Ir pati nesuprantu iš kur pas mane tos dvasinės stiprybės.


Mes kol kas niekam nesakem apie musu planus ivaikinti.Tik tai tevams,nes jiems reikia laiko apsiprasti su ta mintim, o visiems kitiems bus postfaktum.Nenoriu jokiu gandu ir apkalbinejimu,cia musu gyvenimas. 4u.gif
Atsakyti