Kas nori i Akropoli kita savaite?
man tai depresija prasideda, kai reik i parduotuve su maze eiti.. nes jau labai nekokia patirtis.... Vasara vaikstinejau po akropoli, o ji sedejo vezimelyje, o kadangi buvo labai labai nepatenkinta, kad mamyte krapstosi kabinoje, i rankas daviau savo telefona... ir jau po penkiu min., jo pasigedau, kazkas paprasciausiai istrauke jai is rankyciu O is siaip apsipirkti su ja yra tikras kosmaras!!! Ji kaip suniukas paleistas i lauka, visur bega, tai nei sugaudysi, nei suziuresi jos, o ka jau sneketi apie parduotuves, kur ji sugeba visas vitrinas nutasyti O prirista klykia!!!! Taigi tada griztu namo susinervinusi, nei ko pamaciusi, nei ka nusipirkusi ir dar nusilaksciusi Nors... sportas - sveikata!
Na, mano patirtis apsipirkimų labai "trumpa". Valandinės auklės neturiu, taigi viską bandau tvarkytis kaip įmanoma greičiau kartu su mažyliu.
Jei reikia smulkmenų, į maisto parduotuvę užsuku su vežimu. Kartą per savaitę bandau užsipirkti didesnį kiekį visokių reikmenų - tuomet laukiu kol atvažiuos sesė iš Kauno arba kartais nuskyla, kad užsuka draugai. Išmokau net ir Maximoje l.greitai apsisukti.
Akropolio vengiu, nes ir šiaip jis man įgrįso. Šią savaitę pirmą kartą buvom Europoje - buvau su sese, ji stumdė vežimėlį, o aš matavausi drabužius. Stengiausi greitai išsirinkti, negaišom laiko kur nereikia.
Vakar sugedo mašina, šiandien važiavau į servisą, leliuką į "tašę" įdėjau ir važiavom kartu, mašiną servise palikau, grįžom taksi.
Aišku, nelabai patogu, neramu, juk ir gripas vaikšto, ir pvz į biblioteką tokio mažo nenusivesi arba jei išalks tai nelabai norėsis viešai maitinti krūtimi. Bet labai nesinori imti valandinės auklės iš gatvės, kažkaip man nekelia pasitikėjimo.
Jei reikia smulkmenų, į maisto parduotuvę užsuku su vežimu. Kartą per savaitę bandau užsipirkti didesnį kiekį visokių reikmenų - tuomet laukiu kol atvažiuos sesė iš Kauno arba kartais nuskyla, kad užsuka draugai. Išmokau net ir Maximoje l.greitai apsisukti.
Akropolio vengiu, nes ir šiaip jis man įgrįso. Šią savaitę pirmą kartą buvom Europoje - buvau su sese, ji stumdė vežimėlį, o aš matavausi drabužius. Stengiausi greitai išsirinkti, negaišom laiko kur nereikia.
Vakar sugedo mašina, šiandien važiavau į servisą, leliuką į "tašę" įdėjau ir važiavom kartu, mašiną servise palikau, grįžom taksi.
Aišku, nelabai patogu, neramu, juk ir gripas vaikšto, ir pvz į biblioteką tokio mažo nenusivesi arba jei išalks tai nelabai norėsis viešai maitinti krūtimi. Bet labai nesinori imti valandinės auklės iš gatvės, kažkaip man nekelia pasitikėjimo.
QUOTE(milabra @ 2005 01 24, 21:08)
Ot velnias, nepamenu apsipirkinėjimo su mažu vaiku Tai kad mano didžiausia išvyka būdavo į greta name esantį skuduryną arba į tame pačiame name esančią parduotuvę Tai ir patarti neturiu ką. Bet vat kad turguje apsipirkinėdavau, tai faktas. Eidavau pirmadienį, būdavo nukainavimas, žmonių beveik nėra, tuoj pardavėjos supuldavo kniakcinti maniškę. Dovanom apdalindavo, jau kiek prisitempėm suknelių lėlėms ir naujagimių batų (labai tinka lėlėms)
Kartą su drauge nuvairavom į turgų, tai mūsų panos užmigo vežimuose, tykiai pristūmėm prie tokio dziadzkos, kuris su visokiom plastmasinėm bižuterijom sėdėjo ir sakom - davaij, bachūras, padabok dukras Visos pardavėjos vos neišgriuvo iš juoko - sako Vincai, nu tu ir gabus O kai grįžom po gero pusvalandžio su krūva skudurlių visokių, mūsų kukulakės jau dairėsi, "tėtis" jau buvo spėjęs jas apdalinti žiedais ir akiniais nuo saulės, ir supo... Sakom, ar rėkė? Neee, sako, tai ir supu kad nepradėtų
Kartą su drauge nuvairavom į turgų, tai mūsų panos užmigo vežimuose, tykiai pristūmėm prie tokio dziadzkos, kuris su visokiom plastmasinėm bižuterijom sėdėjo ir sakom - davaij, bachūras, padabok dukras Visos pardavėjos vos neišgriuvo iš juoko - sako Vincai, nu tu ir gabus O kai grįžom po gero pusvalandžio su krūva skudurlių visokių, mūsų kukulakės jau dairėsi, "tėtis" jau buvo spėjęs jas apdalinti žiedais ir akiniais nuo saulės, ir supo... Sakom, ar rėkė? Neee, sako, tai ir supu kad nepradėtų
super mamulia!!!
mano tai vienintele normali pramoga po parduotuves slampinet su savo velnyte ,na ir nusipirkt kazka speju...dazniausiai nesimatavus ,bet vistiek..na o ji tai labai pasiutus pas mane..bet stengiuos taikyt kai jai pietu miegas,tada varom i lauka,o kai jau uzparpia tai lekiu i parde kaip raketa
o maisto tai kasdien parsinesam,nes kol miega tai juk gali pirkti,o kad ir nemiega,duodi ka nors valgyt ar gert ir patyli kelias min...paskui vel ka nors sugalvoji...
o maisto tai kasdien parsinesam,nes kol miega tai juk gali pirkti,o kad ir nemiega,duodi ka nors valgyt ar gert ir patyli kelias min...paskui vel ka nors sugalvoji...
o seip tai as su ja ir i palanga nuvariau vasara viena...kelione atkentejom sunkiai bet verta buvo juk
geriasias tramdomasis ginklas-sokoladas..vaizdas ne koks paskui,bet tyla garantuota koki pusval keliones metu,o paskui miega....
geriasias tramdomasis ginklas-sokoladas..vaizdas ne koks paskui,bet tyla garantuota koki pusval keliones metu,o paskui miega....
Nors pati vaiku neturiu, bet imu suprasti savo mama, kai as pati maza buvau, ji i parduotuves uzeit noredavo, o as vis zyzdavau: 'nu mama.... kiek galima.... einam greiciau is cia....'
O kam taip nebuvo manau daugeliu