Ridikute,
Šita tema ir įspėti, ir susimąstyti. Nes kiek laiko kankinausi žiūrėdama, kaip mamytės duoda toookius vardus...

Kad mane nuo tokių variacijų net šiurpas nukrėsdavo. Juk skirtingai vardas skamba kai vaikiukas mažas, ir kai žmogus jau suaugęs, todėl reikėtų apgalvoti, kaip vardas skambės subrendusiai asmenybei. Kartais tėvai būna visai apsirinka. (bet dėl šito nieko pasakyti blogo negaliu - juk mažuko vaikučio charakterio nelabai ir nusakysi tiksliai...) Dar vienas variantas - mano kaimynė Svajonė. Na, kažkaip 60 metų moteriškei nelabai tas vardas tinka...

Tad reikėjo truputį pagalvoti... (mano nuomonė, aš tik ją išsakau). O dėl avataro - ačiū

.
Onora,
Galiu papasakoti porą tokių situacijų. Pavyzdžiui, į mūsų kaimyninį namą atsikraustė nauja šeima, turinti 15 metų sūnų. Suprantama, jis iš karto norėjo susirasti "chebros", tai ir valkiojosi palei mūsų kiemą, nes mūsų kieme dažnai susirenka įvairaus plauko jaunimo. Žodžiu, prisiplakė jis kažkaip prie 14 - 16 metų vaikinukų grupelės, o mes su savo draugais sedėjome šalimais. Ir klausomės. Pokalbis buvo maždaug toks (nieko netaisysiu, bet kažką praleisti galiu):
Nu, zdrf, ką nori?
Čia prie chebros prisijungti galima?
Davai, ateik...
*ta visa grupė prisitatinėja, ir paskui paklausia to vaikinuko vardo*
Ai...
Nu, davai sakyk, ką yra?
Žydrius aš...
Ir net neįsivaizduojat kas darėsi po to. Vienas juokėsi už pilvo susiėmęs, kitas sako "Kas? Žydras? Ot, py**ras"

ir žvengia visi... O mes kažkaip net sureaguot nespėjom su draugais "dėjo" žvengt ta visa "chebra", ir tas vaikinukas pabėgo... Nebematėm jo mūsų kieme daugiau. Ir išeina - beveik kaip ir psichologinė trauma vaikinukui.
Oj, pavargau rašyti, bet galiu pateikti porą pavyzdžių, Rojus, Petras (stereotipas iš anekdotų, tikriausiai). Bent mano pažįstami/draugai turintys šiuos vardus, tikrai, nėra patenkinti. Tiesa, gera draugė nėra laiminga turėdama vardą Saulė, bet tai jau tikriausiai pagal skonį.

Jums atsakė Justė.