Mes su busima mama turime baseta, kalyte. Ji yra labai islepinta ir mylima (mes net ja vadiname musu pirmagimiu) ir gimus vaikui bijome, kad jos nereiketu atsisakyti. Taigi, kaip suo elgiasi pirmomis dienomis parsivezus kudiki ar suns pavydas del demesio neperauga i kersta kudikiui? Ir apskritai, sunys buna labai smalsus, t.y. ji nauja namu gyventoja ir apuostis, ir palaizys... Ar tiesiog suo negali kudikio kazkuo apkresti, nors aisku ji yra skiepyta, bet maza ka.. Ir, aisku, idomu kaip kudikis reaguos i ja. Ar jam nebus isgastis pries save pamacius suns snuki? Manau, kai jau prades ropoti, tai jam daug dziaugsmo suteiks suo, kuriam galima tampyti uz ausu ir kuris visai del to nepyksta (ji yra labai draugiska ir tikimes, kad pas ja prabus motiniski inkstinktai atsiradus namie bejegiam zmogiukui)
Aciu is ankstos visom ir visiem uz atsakymus.
Mūsų pirmas kūdikis buvo rotveileriukas 
Gimus vaikui visgi jį iš kambario iškraustėm(gyvenam nuosavam name)į lauką.
Su vaiku esam supažindinę-elgiasi draugiškai,bet į artimesnes draugystes suleisti bijau- labai jau dantytas..
Giminaičiai turi mažesnių šunyčių,tai su jais padūkti leidžiu-vaikui džiaugsmo iki ausų
O pirmą kart pamatęs lialką mūsų šunis puolė kaip išprotėjęs-vos nesulindo visas į lovą,apsiseiliojo ir inkštė-labai skaniai kvepėjo
Vėliau reagavo kaip viską aplinkui
Gimus vaikui visgi jį iš kambario iškraustėm(gyvenam nuosavam name)į lauką.
Su vaiku esam supažindinę-elgiasi draugiškai,bet į artimesnes draugystes suleisti bijau- labai jau dantytas..
Giminaičiai turi mažesnių šunyčių,tai su jais padūkti leidžiu-vaikui džiaugsmo iki ausų
O pirmą kart pamatęs lialką mūsų šunis puolė kaip išprotėjęs-vos nesulindo visas į lovą,apsiseiliojo ir inkštė-labai skaniai kvepėjo
Vėliau reagavo kaip viską aplinkui
Mano nuomone, suns atsisakyti vaikui gimus tikrai nera butina.
Mes turim nedideli suniuka, kuris taip pat buvo musu "pirmas kudikis" ir islepintas be galo. Bet vaikui gimus, jokiu ypatingu problemu nebuvo. Tiesa suo siek tiek liudnesis tapo, nes demesio nebe tiek daug gauna, bet susitaike su tuo.
Na suo pas mus visada buvo "su charakteriu" ir vaiku niekada nemego. Be to jis jau garbingo amziaus ir nori daug ramybes. Tai ir su musu vaiku i didele draugyste neina - tik ir ziuri, kaip pabegti nuo vaiko, ilysti i koki ramu kampa ir pasnausti. Vaikas noretu daugiau su juo zaisti, bet suo nesiduoda. Taip ir egzistuoja vienas greta kito. Problemu nera, bet ir abipuses meiles nera...
Mes turim nedideli suniuka, kuris taip pat buvo musu "pirmas kudikis" ir islepintas be galo. Bet vaikui gimus, jokiu ypatingu problemu nebuvo. Tiesa suo siek tiek liudnesis tapo, nes demesio nebe tiek daug gauna, bet susitaike su tuo.
Na suo pas mus visada buvo "su charakteriu" ir vaiku niekada nemego. Be to jis jau garbingo amziaus ir nori daug ramybes. Tai ir su musu vaiku i didele draugyste neina - tik ir ziuri, kaip pabegti nuo vaiko, ilysti i koki ramu kampa ir pasnausti. Vaikas noretu daugiau su juo zaisti, bet suo nesiduoda. Taip ir egzistuoja vienas greta kito. Problemu nera, bet ir abipuses meiles nera...
Busimas Teti, labai suprantu tavo nerima, nes pati ta pati jauciau. Pirmas dalykas, kuriuo dziaugiuosi yra tai, kad jau man pastojus uzdraudeme savo spanieliui ieiti i kambary, kuriame bus vaikutis.To neskausmingai ismoko. Kai atsivezem kudikeli, zinojau, kad reik supazindint su suniu, tai daviau kojytes pauostyti 
. Suo bijojo kuri laika vaikiuko, vis nubegdavo, pora dienu nevalge 
Veliau apsiprato, ir budavo kad net mazylei suverkus atbegdavo pas mane ir ziuri. Vaikas suni suvoke mazdaug 3-cia menesi. Jis labai dziugina mazyle, kelia juoka. Dabar ypac matau, kad ji labai paguveja, jaudinasi ji matydama. Kartais suo mato, kad kudikis ruosiasi ji paliesti. Toj situacijoj suo mikliai pats deda i kojas. Tuo as labai dziaugiuosi. Tuoj manoji prades sliauziot ir as manau, kad suo tiesiog begs nuo jos. Reiks kazkaip svaros problema sprest. Na, kai bus tai ziuresim. Zodziu kolkas suo pats laikosi distancijos. Sako vaikai, auge kartu su gyvunais yra maziau alergiski.
. Suo bijojo kuri laika vaikiuko, vis nubegdavo, pora dienu nevalge Veliau apsiprato, ir budavo kad net mazylei suverkus atbegdavo pas mane ir ziuri. Vaikas suni suvoke mazdaug 3-cia menesi. Jis labai dziugina mazyle, kelia juoka. Dabar ypac matau, kad ji labai paguveja, jaudinasi ji matydama. Kartais suo mato, kad kudikis ruosiasi ji paliesti. Toj situacijoj suo mikliai pats deda i kojas. Tuo as labai dziaugiuosi. Tuoj manoji prades sliauziot ir as manau, kad suo tiesiog begs nuo jos. Reiks kazkaip svaros problema sprest. Na, kai bus tai ziuresim. Zodziu kolkas suo pats laikosi distancijos. Sako vaikai, auge kartu su gyvunais yra maziau alergiski.
Mes turejome taksiuka, jis buvo labai mylimas, o, gimus mergaitei, jokiu bedu nebuvo, jie viens kitam netrukde.
Tiesa, kai ji paugejo ir eme uz ausu tasyti, tai tas nelabai suniui patiko, bet jis urgztelejo kiek ir jie ishsiaishkino santykius.
mano galva, tik su labai dideliu shuniu vaiko nereiktu palikt vieno kambary... Ir apskritai, nereikia vaiku palikt vienu
Tiesa, jei nuspresit atsisakyt shuns, tai duokit zhinia, man labai basetai patinka
Tiesa, kai ji paugejo ir eme uz ausu tasyti, tai tas nelabai suniui patiko, bet jis urgztelejo kiek ir jie ishsiaishkino santykius.
mano galva, tik su labai dideliu shuniu vaiko nereiktu palikt vieno kambary... Ir apskritai, nereikia vaiku palikt vienu
Tiesa, jei nuspresit atsisakyt shuns, tai duokit zhinia, man labai basetai patinka
Mano nuomone, šuns atsisakyti netgi draudžiama. Tai tarsi bėgimas nuo problemos, kai jos dar nesimato, gal visai ir nebus. Jei bus, tada spręsit. O šuo yra gyvas padaras su jausmais, taigi labai žiauru imti jį ir iškomandiruoti. Žymiai daugiau istorijų esu girdėjusi apie nuostabią draugystę su šunim, o ne atvirkščiai. Vaikui formuojasi rūpesčio, atsakomybės, nesavanaudiškumo jausmai. Sėkmės, nesigasdinkit
manau nereiktu atsisakyti suns kai mes parsivezem mazyli is ligonines, tai suo visa laika guledavo prie jo lovytes 
o paskui kai paaugo 
jiedu su suniu labai graziai zaisdavo. jeigu kas nepatikdavo tai suo tik urgzdavo bet nieko nedarydavo
kai mes parsivezem mazyli is ligonines, tai suo visa laika guledavo prie jo lovytes o paskui kai paaugo jiedu su suniu labai graziai zaisdavo. jeigu kas nepatikdavo tai suo tik urgzdavo bet nieko nedarydavo
MES TURIM IR SUNIUKA IR VAIKIUKA, KAI TIK ATSIVEZEM VAIKA , SUO SLEPESI NUO VERKSMO, BUVO LIUDNOKA PORA DIENU. bet dabar, kai vaikui jau 7 men,./ vaikas tik ir spygauja kai suniuka pamato, o suo ramiai reaguoja, bet perdaug prie saves neprisileidzia, gal ir gerai. as pati labai alergiska, net ir suns plaukui, bet taip myliu sunis, kad vis tiek laikau ,.,.todel labai pergyvenau ka reiks daryt kai gims vaikas. bet jau nekarta girdejau, kad vaikas turi augti naturalioje aplinkoje, tada ir bus maziau alergiju, as labai tikiuosi , kad vaikui alergija nepasireiks.
Gal jum tevai, ar gimines persa tokia minti, kad kaip cia suo namie, ir vaikas????Jokiu budu neatsisakykite suns, juk tai seimos narys, jis labai pergyvens, o ir jum bus daug skausmo,. O tuo labiau Basetas, juk jie tokie draugiski, tikrai vaikui nieko nedarys, o tuo labaiu mokslininku irodyta,kad vaikai auge su gyvunais, daug geresni, rupestingesni. ir pan.
Gal jum tevai, ar gimines persa tokia minti, kad kaip cia suo namie, ir vaikas????Jokiu budu neatsisakykite suns, juk tai seimos narys, jis labai pergyvens, o ir jum bus daug skausmo,. O tuo labiau Basetas, juk jie tokie draugiski, tikrai vaikui nieko nedarys, o tuo labaiu mokslininku irodyta,kad vaikai auge su gyvunais, daug geresni, rupestingesni. ir pan.
| QUOTE (ursule @ 2004 11 21, 13:08) |
| as pati labai alergiska, net ir suns plaukui, bet taip myliu sunis, kad vis tiek laikau ,.,.todel labai pergyvenau ka reiks daryt kai gims vaikas. |
Ursule, norejau taves paklausti del alergijos. As pati esu alergiska sunims ir katesm, bet namie laikom ir viena, ir kita. As kazkaip apsipratau, bet labai bijau, kas bus, jei vaikas paveldes is manes sita dziaugsma
Ar tu is anksto darei kokius tyrimus, ar tiesiog pailkai viska likimo valiai?
Man irgi atrodo, kad šuns ir kūdikio problema daugiau aktuali aplinkiniams -- plaukai, mikrobai, neduok dieve, palaižys rankytę. Tie, kas ne vienerius metus augina šunis, kažkaip liberaliau į tai žiūri. Mes irgi turi "pirmagimę" prancūzų buldogę, kuriai buvo beveik 7 metai, kai susilaukėm sūnelio. Taip pat nerimavom, kaip mūsų lepūnėlė į jį reaguos -- ogi viskas buvo gerai.
Pirmiausia būtinai duokit apuostyt, o vėliau stebėkit, koks šuns elgesys. Mūsiškei tai apuostymo neužteko -- sugebėjo pirmą vakarą į vaiko lovytę įšokti. Tai už pakarpos ištrenkiau žemėn ir apsižliumbiau -- galvojau, teks su kale atsisveikinti. O ji kitą rytą pademonstravo savo požiūrį į mažylį. Prie manęs, maitinančios vaiką, taip atsargiai ir lėtai (kas jai nebūdinga ) prislinko ir lyžtelėjo jam galvytę. Supratau -- mažylis pripažintas. O vėliau jei kas ateidavo mūsų lankyti, tai stengdavosi mus saugoti -- tarp svečio ir mūsų įsitaisydavo. Vaikui jau beveik 2 metai, o iki šiol jam šuo -- smagus žaidimų draugas -- jam guminę barankytę numeta, kad atneštų, abu maistu pasidalina (mums nepamačius). Jie ir be žodžių vienas kitą supranta. Kaip jums toks vaizdelis -- vaikas atsigulęs iš po skalbimo mašinos bando iškrapštyti ten užkritusio sauso šuns ėdalo gabalėlius, o šalia tasai stovi ir laukia "porcijos".
Tikrai tikiu, kad su gyvūnu augdamas vaikas pasisemia gerų emocijų ir pats bus geresnis...
Pirmiausia būtinai duokit apuostyt, o vėliau stebėkit, koks šuns elgesys. Mūsiškei tai apuostymo neužteko -- sugebėjo pirmą vakarą į vaiko lovytę įšokti. Tai už pakarpos ištrenkiau žemėn ir apsižliumbiau -- galvojau, teks su kale atsisveikinti. O ji kitą rytą pademonstravo savo požiūrį į mažylį. Prie manęs, maitinančios vaiką, taip atsargiai ir lėtai (kas jai nebūdinga
) prislinko ir lyžtelėjo jam galvytę. Supratau -- mažylis pripažintas. O vėliau jei kas ateidavo mūsų lankyti, tai stengdavosi mus saugoti -- tarp svečio ir mūsų įsitaisydavo. Vaikui jau beveik 2 metai, o iki šiol jam šuo -- smagus žaidimų draugas -- jam guminę barankytę numeta, kad atneštų, abu maistu pasidalina (mums nepamačius). Jie ir be žodžių vienas kitą supranta. Kaip jums toks vaizdelis -- vaikas atsigulęs iš po skalbimo mašinos bando iškrapštyti ten užkritusio sauso šuns ėdalo gabalėlius, o šalia tasai stovi ir laukia "porcijos".Tikrai tikiu, kad su gyvūnu augdamas vaikas pasisemia gerų emocijų ir pats bus geresnis...
| QUOTE (merepopins @ 2004 11 22, 16:28) |
| Man irgi atrodo, kad šuns ir kūdikio problema daugiau aktuali aplinkiniams -- plaukai, mikrobai, neduok dieve, palaižys rankytę. Tie, kas ne vienerius metus augina šunis, kažkaip liberaliau į tai žiūri. Mes irgi turi "pirmagimę" prancūzų buldogę, kuriai buvo beveik 7 metai, kai susilaukėm sūnelio. Taip pat nerimavom, kaip mūsų lepūnėlė į jį reaguos -- ogi viskas buvo gerai. Pirmiausia būtinai duokit apuostyt, o vėliau stebėkit, koks šuns elgesys. Mūsiškei tai apuostymo neužteko -- sugebėjo pirmą vakarą į vaiko lovytę įšokti. Tai už pakarpos ištrenkiau žemėn ir apsižliumbiau -- galvojau, teks su kale atsisveikinti. O ji kitą rytą pademonstravo savo požiūrį į mažylį. Prie manęs, maitinančios vaiką, taip atsargiai ir lėtai (kas jai nebūdinga ) prislinko ir lyžtelėjo jam galvytę. Supratau -- mažylis pripažintas. O vėliau jei kas ateidavo mūsų lankyti, tai stengdavosi mus saugoti -- tarp svečio ir mūsų įsitaisydavo. Vaikui jau beveik 2 metai, o iki šiol jam šuo -- smagus žaidimų draugas -- jam guminę barankytę numeta, kad atneštų, abu maistu pasidalina (mums nepamačius). Jie ir be žodžių vienas kitą supranta. Kaip jums toks vaizdelis -- vaikas atsigulęs iš po skalbimo mašinos bando iškrapštyti ten užkritusio sauso šuns ėdalo gabalėlius, o šalia tasai stovi ir laukia "porcijos".Tikrai tikiu, kad su gyvūnu augdamas vaikas pasisemia gerų emocijų ir pats bus geresnis... |
Labai budingas,vaizdelis,KALYTEMS
Labai gražiai merepopins aprašei šuniuko ir žmogiuko draugystę...
Nors pati šuns neturiu, bet vis tiek išsakysiu savo nuomonę šiuo klausimu. Kadaise būdama studente dirbau aukle - prižiūrėjau 1,5 metų mergytę. Kartu namie (2 kamb. butas) buvo ir didžiulis dobermanas, kurio iš pradžių aš labai bijojau. Laikui bėgant apsipratau ir jį pamėgau. Šuo visad įdėmiai stebėdavo, kaip aš elgiuosi su mergyte. Jei pvz aš žaisdama su ja pamėtydavau ją į orą šuo iškart pradėdavo piktai lot - maždaug, padėk ją į vietą! Žodžiu, šuo labai saugojo vaiką - tėvai ko gero ramiai palikdavo auklę su vaiku prižiūrimus šuns
Ir dar - kai lankiau paskaitėles per nėštumą, akušerė irgi sakė tą patį - parsinešus leliuką namo, supažindint jį su leliuku. Duot apuostyt. Šuniukai nekvaili padarai. Tavo vietoj tikrai neatsisakyčiau šeimos nario
Nors pati šuns neturiu, bet vis tiek išsakysiu savo nuomonę šiuo klausimu. Kadaise būdama studente dirbau aukle - prižiūrėjau 1,5 metų mergytę. Kartu namie (2 kamb. butas) buvo ir didžiulis dobermanas, kurio iš pradžių aš labai bijojau. Laikui bėgant apsipratau ir jį pamėgau. Šuo visad įdėmiai stebėdavo, kaip aš elgiuosi su mergyte. Jei pvz aš žaisdama su ja pamėtydavau ją į orą šuo iškart pradėdavo piktai lot - maždaug, padėk ją į vietą! Žodžiu, šuo labai saugojo vaiką - tėvai ko gero ramiai palikdavo auklę su vaiku prižiūrimus šuns
Ir dar - kai lankiau paskaitėles per nėštumą, akušerė irgi sakė tą patį - parsinešus leliuką namo, supažindint jį su leliuku. Duot apuostyt. Šuniukai nekvaili padarai. Tavo vietoj tikrai neatsisakyčiau šeimos nario
