Žmogus visagalis

Atidarau šią temą, norėdamas pakviesti jus į pokalbį apie Žmogaus vietą Žemėje, jo dvasinį pasaulį, santykį su visuomene, požiūrį į jį supančią gamtą, religijų reikalingumą ar žalą.
Ar Žmogus Žemės valdovas ar piktybinis navikas? Ar neišvengiama Žmogaus pasaulio pabaiga, kurią pranašauja tiek religijos, tiek ir šiuolaikinis mokslas?
Ar žmogus, bandantis savarankiškai išsiaiškinti gyvenimo esmę ir prasmę ar ieškantis atsakymo viename ar kitame tikejime, veltui gaišta laiką, užuot naudingai jį naudodamas visuomenės labui?
Tikiuosi sulaukti įdomių minčių, konstruktyvios diskusijos, kurioje vyrautų tolerancija bet kokių požiūrių pašnekovams.

Labai jau čia daug temų nori iš karto apimti.
Ar žmogus visagalis? Tikrai ne, bet tai nėra nei gyvenimo esmė, nei prasmė.
Nebūtina būti tikinčiu, kad suprastum, jog tavo galimybės ribotos, bet tik tikinčiam žmogui tai teikia ne nusivylimą.

aga, kazkaip per daug temu. I daugybe klausymu atsakymai aiskus, o i keleta atsakymo nerasi
o pabaiga ateis, tikrai

Na, vidinio tobulejimo kontekste zmogus yra Visagalis:))



"Ar Žmogus Žemės valdovas ar piktybinis navikas?"

ar temos autore jaucia savo priklausomuma ir vienuma su pasauliu?? Ar ji mato visata kaip "AS versus Pasaulis". Man atrodo, kad esant tokiam poziuriui, zmogus- tikrai navikas.
Tiek visata, tiek dieviskosios jegos, davusios gimima zogui, tiek pats zmogus ir visa gamta yra vienuma. Jei sugebetume isisavinti tai, is karto musu "tiesos paieskos" pavirstu "visuomenei naudingu darbu". Nes manau, kai vienas zmogus atranda Isminti ir harmonija, islosia visa kaimene. Vienas harmoningas, ismintingas zmogus gali subalansuoti daugeli zmoniu aplinkui save,tiek pat, kaip ir vienas isterikas sugadins nuotaika ir ismush is veziu visa tuzina zmoniu.

O gyvenimo "esme ir prasme", tai tik musu suvokimo klausimas. Kiek globaliai mes mokame suvokti pasauli, tiek esmes ir prasmes mes ir pamatysime.

Pvz. gimdancios moters situacija galima suvokti ivairiai, priklausomai, kokioje laiko atkarpoje ieskosite tos tiesos ir esmes.
Moteris gimdo, jaucia skausma- siuacija negatyvi, beprasmis skausmas.
Jei ziuretume i ta pat situacija savaite pries gimdymus, kai moteris nualinta ir pavargusi nuo neshtumo laukia gimdymo, tai gimdymas suvokiamas kaip geris, jo prasme - issilaisvinimas nuo naštos.
Jei isplesime laiko atkarpa, kuria vertiname, ir pamatysime sia moteri jau laikancia ant ranku savo vaikeli, o uz jos nugaros jos motina, laikancia ant ranku savo vaikeli, ir jos mociute... is vis iseiname is gerio ir blogio savoku, matome tik Amzinybe...
Na, čia tik žodžių žaidimas....
Tiesiog norėjau pasakyt, kad paieškos gali būti ir "veltui gaištamu laiku", kai žmogaus samonė dar yra vištydes lygmenyje (est, šykt, peret). Jei siela nepabudo, tada tikrai geriau fizinis "visuomenes naudingas darbas".

o koks skirtumas? zmogus yra tik zmogus, su savo privalumais ir trukumais, uzimantis tam tikra vieta ekosistemoje, kuria sekmingai griauna (t.y. kerta saka ant kurios sedi). o visuomene atspindi tam tikro meto statistini zmogaus vidurki. kaip zmogus gali paveikti visuomene? taip kaip lasas vandens gali paveikti jura... taigi - visa tai ka mes darome, automatiskai veikia visuomene. norime mes to ar nenorime. Kaip zmogus gali buti zemes valdovas, jei jis nera net pats sau valdovas?

Zmogus visagalis:)..nebent visagalis sunaikinti viska aplink save...Zmogui vertetu buti nuolankesniam...ir buti pajegiam atsakyti bent jau uz savo gyvenima, ka jau ten svajoti apie Zemes valdova posta..Globaliai pazvelgti i savo vidini pasauli..

Pabaiga vienokia ar kitokia yra neišvengiama.
Žmogus nei valdovas nei navikas. Bet turi pakankamai galių maksimaliai priartėti prie bet kurio varianto.
Žmogus neišsiaiškinęs (sau) prasmės nebus produktyvus, naudingas ir motyvuotas kitose srityse.

Esmė - nėra vienos tiesos. Klausimai niekad nesibaigia. Atsakymai į tuos pačius klausimus nuolat keičiasi. Net kai atrodo, kad kažkiek apgraibom apčiuopi tiesą - ima viskas ir apsiverčia. Čia tam, kad nesustotum.

Labai idomi mintis.Taip iseina, kad atsakymu ieskojimas bergzdzias reikalas,jeigu jie nuolat keiciasi.

jokiu būdu. tai natūralus procesas. tuo metu tau aktualūs klausimai ir atsakymai turi netgi labai didelę prasmę. Keitimasis tik įrodo, kad žmogus bręsta ir tobulėja. Juk ir į paprastus klausimus 20-metis ir 40-metis atsakys skirtingai. Ir jie abu bus teisūs. Ar nuo atsakymo varianto keičiasi klausimo prasmė? Juk keičiasi ir prioritetai (pvz. klausimas "kas tau gyvenime svarbiausia"). Ar dėl to pats klausimas ir atsakymai į jį tampa nereikšmingais?

Dvieju atsakymu (teisingu) i ta pati klausima buti negali,tai visiskai nepriklauso nuo amziaus,profesijos ar tikejimo.

priklauso nuo kampo, iš kurio žiūrėsi.

Is kur toks grieztas ir pesimistinis nusistatymas.Jeigu Dievas sukure zmogu pagal savo atvaizda,tai negi ko nors pagailejo ir nedave.Gal mes tik nemokam kuo nors naudotis?(arba pamirsom)