Mišinukai ir MP

As paskaiciau ta pavadinima ir vos depresija nesusirgau, nes mano dukryte neismoko istraukti pienuko is kruties, teko duot misinuka ir nusitraukinet piena, su dvynukais tai buvo oho koks nelengvas darbas, viena zindai, kitai tuo metu verkianciai nusitraukineji piena, tada leki su buteliuku pamaitint ir t.t. Pasijutau nusikaltele, kuri nesugeba maitinti savo vaiko pati, o turi primaitinti naslaiciu maistu... Bet kartais mieko kito, deja, nelieka

Sveikos,

Su pirmu man buvo ne taip pasiseke, nes maitinau ji mp iki 6 men ir tai tik nusitraukiant, o su dukrele, au maitinu pati, ir tikiu kad dar ilgai maitinsiu, gal iki kokiu metuku (taip noreciau), na ei pavyks, tai rytais ir vakarenakti, tai norecaiu ir iki 2 metu.
Taciau tai yra mano norai, labai noriu tiketi kad ei realizuosis, bet ei kas nors ne taip (3xtfu), neatsizadu ir misinuko.

Maitinau ir maitinu MP, Mažylei jau metukai ir trys mėn.
iš pradžiu nelabai sekėsi maitinti, ir krutys guzavosi, skaudėjo, bet nepasidaviau, užsibrėžiau kad bent iki metuku išmaitinsiu savo kudiki, na ir ka, ieškojau informacijos, rašiau vienai, kitai trečiai maitinimo specialistei el paštu, su man rupimais klausimais, nevisos atsakė (pasisiulė pasiskambint susitart kad atvažiuotu ir pan. bet kaip žinia- tai mokama ir negalėjau sau to leisti), nenuleidau ranku, laukiau ir sulaukiau atsakymu, tad patariu jei kils klausimu bandykit ieškot atsakymu

MP, misinukas viena karta nakciai, kad ilgiau pamiegotu, arba kur nors keliaujant karta ar du per diena.

Tik MP tiesiog įdėjau daug pastangų ir noro

busiu nepopuliari: misinuka:)

iki 6 mėn. tik MP, vėliau iki metų kai kuriuos maitinimus keisdavom mišinuku ir kietu maistu, nuo pusantrų pradėjom gerti paprastą karvės pieną.

Maitinau tik MP. But reikeja buciau ir misinuka davus. Bet kadangi neturejau jokiu problemu su krutine ir dukryte gerai valge tai neprireike

Jau 1m 5men, misinuko neragavus. Buvo daug kliuciu, vargo, asaru pacioj pradzioj, paveluotai nustatytas trumpas liezuvio pasaitelis, bet nesigailiu ne akimirkos ir iki siol megaujames artuma ir pieneliu. Planuojam iki 2m valgyti, o paskui - kaip iseis.

Valgom mišinukus. Komentaras toms, kurios perėjo prie mišinių arba ruošiasi tą daryti ir graužia save dėl to.
Maitinau tik savo pienu tris savaites per sukąstus dantis ir ašaras, maitinimas man užtrukdavo minimum valandą, o pieno vis tiek truko. Mažutė kankinosi ne mažiau nei aš, buvo pikta ir agresyvi, kriokdavom kartu apsikabinusios, galų gale kažkaip užmigdavo. Dėl pieno gamybos visi skatino maitinti kas porą valandų, ta prasme maitini valandą, pailsi valandą ir vėl maitini valandą... Man tai sadomazochizmas, bet buvau pasiruošus tą daryti. Deja toks planas ne visai tiko ir dukrytei, nesikeldavo ir viskas, pažadini, patraukia porą kartų ir miegot. Galiausiai likdavo alkana, nesituštino, svorio nepriauginėjo.
Daktarė liepė duoti mišinukų, nes negalima taip alkanos laikyti. Dabar mums trys mėnesiai, per tą primaitinimą savo pieno beveik neliko.
Iš dalies graužiuosi, kad buvau tokia skystablauzdė. Maitindama per prievartą ir nematydama tame jokio džiaugsmo bei motyvacijos, matomai pati psichologiškai paveikiau pieno mažėjimą. Bet iš kitos pusės džiaugiuosi perėjus prie mišinukų. Pirmą kartą davus mišinuko, pagaliau po trijų savaičių pamačiau savo dukrytę laimingą ir patenkintą, iki šiol yra labai rami, tušinasi puikiai, svoris auga normaliai yra sveika.
Ir tegul nesuka galvos tie, kurie šneka, kad tik maitindama vaiką savo pienu mama kuria TĄ, ypatingą ryšį su vaiku. Nes aš maitindama tik savo pienu į vaiką žiūrėjau kaip į mane siurbiantį vampyrą, dariau tą tik dėl to kad reikia, dėl to, kad kaip rašo literatūra: "motinos pienas yra geriausia ką mama gali duoti savo vaikui". Viskas pasikeitė perėjus prie mišinių.

Na, jūs tik neįsižeiskite, bet man atrodo, jūs tiesiog nenorėjote maitinti kūdikio savo pienu. Nes jei yra motyvacija ir begalinis noras, tai ir 3h galima žindyti kūdikį Pas mane maitinimas taip ir trukdavo - iki 2-3 valandų, dažnai mažylė miegodavo su (.) (.), bet man nebuvo jokios katorgos, nes labai labai norėjau pati maitinti. Pradžioje mažylė man buvo atplėšusi vienos krūties spenelį, ilgai gydžiausi, skausmas buvo nežmoniškas, bet nei karto net nekilo mintis pasiduoti. Taigi sėkmingai išmaitinau iki 2 metukų, dabar jau beliko 1 maitinimas, kurį netrukus žadu visai nuimti.
Pati pradžia yra tikrai sunki ir varginanti: nugriaužti speneliai, skaudanti krūtinė, mastitai ir k.t., bet tikrai verta tą ištverti, vėliau viskas tampa taip paprasta ir patogu.

Neįsižeidžiau, pati žinau savo klaidą. Nesitikėjau, kad maitinimas yra toks skausmingas dalykas. Labai svarbu dar iki gimdymo tam morališkai pasiruošti. Kai susidėjo tie skausmai ir pogimdyminis stresas visai palūžau. Vėliau iš tiesų viskas patapo paprasta ir patogu, bet pieno nebebuvo tiek, kiek mažajai reikia. Daktarė liepė vaiko nekankint ir primaitint. O kai jau pradedi primaitint kelio atgal praktiškai nelieka, nes vaikui maisto kasdien reikia vis daugiau ir daugiau.