Laiškas dukrai
Sakau: niekuom jisai neypatingas,
Tas tipas. Kam išvis į jį žiūrėti?
Ir elgtis taip nervingai, neprotingai
Daug geresnių pažįsti: mamą, tėtį
Pažįsti mus jau dvidešimtį metų,
O tą varlių mušiką dvi savaites!
Tegu sau eina jis, kur akys veda
-
Betrūksta dėl tokių tik susivaidyt.
O tu sakai nei šį, nei tą: Aš myliu!
Nesuprantu, už ką mylėti vyrą?
Tada jau kalakutą, krokodilą
Geriau. Alum ir kojinėm nesmirda.
Lankei mokyklą su šimtais berniukų
Nepraustaburnių
Net nepastebėjai!
Nebuvo meilės, betgi ir netrūko!..
Tai kas dabar? Gal protas pridulkėjo?
Juk vyras ne kas kita mulkių mulkis,
Kažkoks gamtos kaprizas nelaimingas
Nusiramink, pavalgyk torto, gulkis
Ir susapnuosi Pašilaičiuos sninga
Juozas Erlickas
Žavus kaip visada