Sistina, praėjau aš ne vieną psichiatrą bei psichologą. kiekvienas jų buvo su skirtingu požiūriu (vienai reikalas buvo tik išrašyti vaistus, ir kad aš greičiau atsiknisčiau, kitas 'bejeriais' ir antipepresantais bandė taisyt situaciją, trečia buvo labai empatiška, bet kad ir kaip stengėsi, negalėjo suprasti, ką tai reiškia, dar sugebėjo pareikšti, kad tai labai sunku išgydyt (paguodė

) man nuo tų lankymųsi ir kalbėjimų tik blogėjo. nes supratau aš viena jau seniai: pablogėjo man būtent tada, kai nusprendžiau "išsigydyti", kai priėmiau tai kaip rimtą problemą. va taip. psichologams ir psichiatrams pinigų negaila, jei žinotum, kad tai nors kiek padės. aš tikiu, kad tos jogos, akupunktūros ir t.t. gerina situaciją, bet gyvenu ne pačiam mieste, šiek tiek toliau ir kai pagalvoju, kad kažkur dar papildomai reikės važiuot

bloga darosi

na, Tau taip irgi buvo, tai turėtum žinoti, ką tai reiškia. atrodo, sėdi sau, pamąstai, ai, kas čia yra nuvažiuot ten ir ten. ateina laikas, pradeda sukt pilvą, rankos drebėt ir pan... aš neisivaizduoju, kaip gali mane kitas žmogus išmokti atsipalaiduoti sunkią akimirką, kai visas organizmas sukyla. atrodo, čia net ne nuo manęs priklauso - jei galėčiau, būčiau seniai iš tos nesąmonės išsivadavusi. sako, rūkantys žolę, pasidaro natūraliai laisvesni (ne tada, kai apsirūkę, bet paprastai), gal pradėt