Mano duktė per visą savo gyvenimą ne karto nebuvo užsienije, net Estija jai atrodo baisi. Anot jos už Lietuvos ribų tuno blogis: teroristai, žudikai-maniakai, sukčiai, baisios ligos (jų tiesiog epidemijos) ir stichinės nelamės. Duktė nesutinka niekur važiuoti nei su mumis, nei su klase. Mes jos niekad niekuo negąsdinom, tuos baubus ji paėmė iš laikraščių ir interneto. Patarkite, prašau ką man daryti, kaip įkalbėti dukrą važiuoti į poilsinę kelionę. Iš anksto dėkoju už pagalbą.
ji netiki kai jus sakote, kad nieko blogo nenutiks ? keista kas ja galejo taip prigasdinti, kad net jumis nepasitiki 
siaip as neklausciau nori ar ne
siaip as neklausciau nori ar ne
Tikrai keista, manishke tai lektu visur ir visada...
TauRe, kai turesi didele mergaite, tai gal tada kitaip kalbesi
.
TauRe, kai turesi didele mergaite, tai gal tada kitaip kalbesi
.
QUOTE(TauRe @ 2005 01 27, 19:53)
ji netiki kai jus sakote, kad nieko blogo nenutiks ? keista kas ja galejo taip prigasdinti, kad net jumis nepasitiki
Prie viso to, ką duktė perskaitė žiniasklaidoje prisideda viena tragedija. Pernai, kai mes buvom Nidoje prie mūsų akių nuskendo vokietis. Jis buvo jaunas, sveikas ir blaivus. Duktė vėl sugalvojo sau prietarą, tipo jisai nuskendo nes maudėsi ne gimtinėje.
Šiaip mintis kilo: lai susirašinėja su kuo nors iš užsienio 
Aš pvz. paniškai bijodavau važiuoti autobusu per Neries tilta įvažiuojant į Jonavą. Vis galvodavau, kad tiltas suluš ir mūsų autobusas įkris. Tos kelios minutės, kol pervažiuodavom tiltą, būdavo baisus išgyvenimas. Nebuvau nei skendus, nei ko išsigandus. Nežinau iš kur ta vandens ar šiuo atveju avarijos baimė.
Aš pvz. paniškai bijodavau važiuoti autobusu per Neries tilta įvažiuojant į Jonavą. Vis galvodavau, kad tiltas suluš ir mūsų autobusas įkris. Tos kelios minutės, kol pervažiuodavom tiltą, būdavo baisus išgyvenimas. Nebuvau nei skendus, nei ko išsigandus. Nežinau iš kur ta vandens ar šiuo atveju avarijos baimė.
QUOTE(Jurgyte @ 2005 01 31, 15:39)
Šiaip mintis kilo: lai susirašinėja su kuo nors iš užsienio
Aš pvz. paniškai bijodavau važiuoti autobusu per Neries tilta įvažiuojant į Jonavą. Vis galvodavau, kad tiltas suluš ir mūsų autobusas įkris. Tos kelios minutės, kol pervažiuodavom tiltą, būdavo baisus išgyvenimas. Nebuvau nei skendus, nei ko išsigandus. Nežinau iš kur ta vandens ar šiuo atveju avarijos baimė.
Aš pvz. paniškai bijodavau važiuoti autobusu per Neries tilta įvažiuojant į Jonavą. Vis galvodavau, kad tiltas suluš ir mūsų autobusas įkris. Tos kelios minutės, kol pervažiuodavom tiltą, būdavo baisus išgyvenimas. Nebuvau nei skendus, nei ko išsigandus. Nežinau iš kur ta vandens ar šiuo atveju avarijos baimė.
Ačiu, Jurgyte, auksinis pasiūlymas
Duktė netgi labai nori susirašinėti
Dar paklauskite saves, ar Jus tikrai ne nerimaujate, kad reikia isvaziuoti i tolima kelione, ar kai reikia dukra isleisti viena i uzsieni (su klase) ir del galimu nelaimiu. Kartais buna, kad vaiku baimes buna labai susijusios su tevu nerimu.
Kuo daugiau kalbekite su ja apie busima kelione, paskaitykite, kur vaziuosite, ka matysite- kad teigiamos emocijos ir laukimas atsvertu nerima.
Kuo daugiau kalbekite su ja apie busima kelione, paskaitykite, kur vaziuosite, ka matysite- kad teigiamos emocijos ir laukimas atsvertu nerima.
Mano dabar dukra to paties amžiaus (12m) taip pat bijo vykti svetur dėl tų pačių stichijų, teroristų, lėktuvų katastrofų. Nerimo neperduodame, patys keliaujame, dalinamės įspūdžiais, nuotraukomis, video įrašais. Bet tai neįkvepia jos. Bet gal jūsų dukra tokia pat kaip ir mano, nuo mažens itin atsargi. Visada atsargiai vaikščiojo, bėgiojo, žaidė, saugojosi ugnies, nebrido gilliai į vandens telkinius kol neišmoko plaukti. Nebuvo nudegusi odos ar prisivėrusi piršto. Gal tiesiog toks jų tipas atsakingai saugotis.
Jūsų dukra suaugo per tiek metų , į domu, kada pradėjo keliauti, nes tikiu, kad su laiku noras keliauti nugali ankstesnes baimes
Jūsų dukra suaugo per tiek metų , į domu, kada pradėjo keliauti, nes tikiu, kad su laiku noras keliauti nugali ankstesnes baimes
