Naudojimasis vyrais

??? tai as ta pati ir parasiau.

Tai yra laaaaaabai dažnas reiškinys tarp moterų, ir nieko čia nepakeisi

o tai kaip jums tie reiskiniai tarp vyru, kai moteris jie uz nemokamas tarnaites laiko? Moteris gi mat valgyt turi padaryt, indus isplaut, namus isblizgint, skalbinius islygint, i parduotuve nueit, vaikais pasirupint ir... pinigus uzdirbt irgi privalo. O va vyras gali karts nuo karto padet moteriai apsitvarkyt namuose (kojas nuo kilimo pakelst, kai si siurbia) ar net maisto pagamint karta metuose, pvz. kiausinienes iskept ar sumustini sutept (oj kaip as maista gaminuuuuuuu). O kas tik kur, tai galima rekt: gi ne vyriskas tai darbas, tu mane ka, boba laikai, cia tavo pareigaaaaaa!

Na taip kebli tokios moters padėtis

cia ne vienos moters tokia padetis, o tikrai daug tokiu yra, dirbau vyriskam kolektyve, tai visko prisiklausiau.

Aš tai kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad pačios moterys tokioj padėty jaučiasi patogiai ir būtent jos yra ta grandis, kuri labiausiai nenori toje srityje pokyčių.

Pvz.: Kitoj temoj parašiau, kad vakarienę namuose dažniau daro vyras, nei aš, o kol auginau vaikus iki metų, tol tai buvo beveik išimtinai vyro "pareiga". Ir ką? Absoliuti dauguma nurašė mane (ir kitas panašiai gyvenančias) kaip tinginę beviltišką Joms neįdomu, ką aš veikiau tuo metu, kodėl tą vakarienę gaminti buvo "paskirta" vyrui, tai kad jam gaminimas yra malonumas ar bet kokios kitos aplinkybės. Negamini - esi beviltiška tinginė ir tave vyras greičiausiai paliks dėl tos, katra kas vakarą su vakariene lauks (lyg tokių tai jau nepalieka ). Nu tai vat, atimk iš jų galimybę apšokinėti vyrą ir vaikus, atimk iš jų išimtines teises stovėti prie puodų ir skalbti kojines ir jos nebežino, kas jos ir kam dar jos gali būti skirtos. Nebėr jų. Kokia tu moteris, jei to nedarai? Nu tai ir neatima užtat niekas. Ir krauna, kol veža. Nes tik tada jos sau reikšmingos ir svarbios atrodo, o dar paverkus ir parypavus kiek palaikančių ir suprantančių šalia atrandi

P.S.: Nė vienas suaugęs žmogus dar nenumirė prie pilno šaldytuvo. Ir niekas įstatymais neįpareigojo paskui suaugusį vyrą su nosine bėgiot. Ir nėra tie vyrai tokie neįgalūs, kad nesugebėtų savim (ir artimaisiais) pasirūpint, jei reikalas būtų. Bet tai kam daryt, jei yra kas už tave padaro Aš irgi nedaryčiau.

Sutinku.
Prisimenu, kai vyko musu skyrybos su ex, jis teisejui skundesi, kad as negaminu maisto jam. Tuometu daug dirbau, o vyras "iekojo saves". Tai, patiko teisejo pozicija. Jis, padare pauze, peklause dar karta mano ex vyro ir atsake: Jusu zmona ne tarnaite, ji neprivalo gaminti, jei nenori. Ex buvo soke. Jis(o ir nemaza dalis lietuviu vyru) neisivaizdavo, kad gali buti kitaip.
Dabartinis mano vyras norvegas. Jis, ir tik jis gamina pietus-vakariene, kai buna namie. As pietauju restorane, nes ten dirbu. Per tiek metu gyvendama cia, pastebejau dideli skirtuma tarp lietuviu vyru ir norvegu. Kalbu aplamai, ne apie pavienius atvejus.

Mano tetis niekada nera gamines pietu Bet... yra toks bet... tetis niekuomet nera gryzes is darbo, ir tiesiog trynes sofka. Gryzes nusnausdavo, kol mama gamindavo pietus, o tuomet uzsiimdavo remontais. Taip 1k butas buvo pakeistas i 2k, veliau 3k... Dabar jau daug metu kuiciasi ties namu. Uztat neisivaizduoju mamos prie statybu

Tai ten tik pavyzdys buvo. Kiekvienoj šeimoj kaip nori, taip pasiskirsto tarpusavy pora darbus. Dažniau gi būna kaip - moteris apsiima visą namų ruošą ir vaikų priežiūrą, o vyrui palieka "vyriškus" darbus, kai tuo tarpu patys gyvena daugiabučiam, katram tų "vyriškų" rankų prireikia max kartą per mėnesį ar du. Nu tai arba jai tai labai patinka (ir tada nėra dėl ko skųstis), arba pati durna. O durną ir bažnyčioj muša, kaip sako liaudis.