Kuuzia, o tu bandei kokiu nors homeopatiniu vaistu paieskoti arba pas homeopata pasikonsultuoti? As kazkaip labai skeptiskai ziuriu i tuos antidepresantus. Kiek zinau moteru juos vartojancius, tai vartoja po 10 ir daugiau metu. Jei jie butu tokie veiksmingi, manau, zmogus turetu kazkada pasveikti, o ne desimtmeciais ant tu vaistu kaboti.
As pati turiu depresija. Buvo metas, kai nebesugebedavau naktimis uzmigti. Nusipirkau homeopatiniu tableciu ir vel miegu, o kai issimiegu ir visa kita daug lengviau. Buna labai geru dienu, buna labai sunkiu, bet jos buna ir antidepresantus vartojanciom.
Svarbiausia yra seimos ir draugu parama, kad butu kam issikalbeti, kad butu galima paprasyti pagalbos, kai visai viskas juodai atrodo. Pvz. buna dienu, kai atrodo gyventi nebenori, tada pasakau vyrui, kad man blogai, tai jis ta diena daugiau demesio skiria, vengia konfliktu, o ta diena pasibaigia ir kita diena ziurek jau visai nieko. Anksciau nieko as jam nesakydavau, tik budavau visa sudirgusi, o cia ziurek ir konfliktas del kokio mazmozio uzsiplieskia (vyras gi irgi zmogus). Tada jau budavo pasaulio pabaiga, nors venas rezkis.
Cia tik mano nuomone ir kaip as pati su ta beda tvarkausi. Dar tikiu, kad organizmas turi savu resursu su ligom kovoti ir stengiuosi neskubeti su rimtais vaistais.
Bandziau, nebuciau bandzius nesakyciau, bet nepadeda man homeopatiniai, geriu ne viena menesi juos, kad nuspresciau, kad gryztu prie senuju vaistu. O man yra ne depresija, o panikos sintomas, tai nera visiskai tas pats. ech.... Toks gyvenimas...
Labai rūpi ar negali būti apsigimimų, psichinių sutrikimų intelekto. 
