Vyras - nešeimos zmogus...

Uzsiregistravau visai kitu niku, labai daug svarsciau ar rasyti, nes jauciu, kad dauguma mane ispeiksit, kaip dauguma mano draugiu Istorija, labai ilga, net neisivaizduoju nuo ko pradeti...
Kartu mes beveik desimtmeti, turim vaikuti.
Jis pasiule man draugyste, nors puikiai zinojo, kad as jam nieko nejauciu, jis nesiojo mane ant ranku, dievino, viska atleido, o as buvau jaunute, tad megavausi tuo, naudojausi ta meile, nejucia pamilau ji... Sakoma lazda turi du galus, tad atejo metas, kai lazda atsisuko pries mane... Pastojau, o tada ir prasidejo, draugai, isgerinejimai, klubai, o as kaip kvaile su pilvu, kasvakara sedejau prie lango ir laukiau jo, prabusdavau nuo traskesio, bet jis nepasirodydavo, susipykom, taip nestumas praejo asarose... gime saulyte, susitaikem, isvyko jis i uzsieni, bet kas kart grizes atostogu pirmiausia aplankydavo draugus, kesdavau dantis sukandus, giliai sirdyje save raminau, jog turiu kentet, gi kur viena dingsiu su kudikiu, o dabar nors pinigu yra, bet zinojau ir tai, kad ji myliu, myliu labiau nei galiu isivaizduoti, o jam visu svarbiausia buvo draugai ir alkoholis. Visi sako, kad as kvaile, jog verta geresnio gyvenimo, bet negaliu, nezinau ar sugebesiu, vien pagalvojus apie skyrybas noriu staugti, jauciu jog sergu priklausomybe nuo meiles... Jis pasiule tuoktis, ir zinokit issigandau, ar verta tuoktis su zmogumi, kuris nera seimos zmogus, jis sako, kad myli mane, kad as jo gyvenimo moteris, bet per silpnas kovoti su savom ydom... Negaliu papasakot visos istorijos, pabostu jums cia skaityt Ka man daryti, bijau, kad niekada nebusiu laiminga su juo, bet nebusiu laiminga ir be jo......

Zinai istekejau zinodama kad maniskis megsta padalyvauti iki ryto.Kadangi kai draugavom buvo visko ,kol as pati galejau su juo visur ir visda buti viskas buvo kaip ir ok.Bet kai pastojau ir prasidejo visos mano grazios naktys (su mano drauge pagalve )As namie viena jis dalyvauja ,gryzes namo kol issimiegodavo iki pietu ,poto jau parasidedavo pasiaiskinimai ,kad uzgere su draugais ,nepyk laikas taip greit praejo,o cia jau ir rytas nu ir bla bla bla tiknegalvok mergu nera ,mes kai geriam mergu nereikia( mol Razdionij pitj Je.... nestanit ) toks ju buvo posakis.Tai viskas buvo kol dar buvom nevede ,jau po vieno naktinio pasivaiksciojimo galvojau velniop tas vedybas uzsiauginsiu viena ta vaika.Tam kartui apsiramino.Bet neilgam,po vestuviu pradzioj buvo ramu nu ir taip su tokiais tarpais tai viskas gerai tai vel gastrolese.su pirmu vaiku buvo lengviau ,nes buvom visur kartu (vaika priziuredavo mano tevai) tai galejom buti visur kartu.Dar didesni grazumai prasidejo dabar po antro leliuko gimimo, nescia kaip visa laika visa nestuma nervai gadinami iki pat gimdymo ( tai buvo ir su pirmu) as su vaiku jis gastrolese ,kadangi vaikas apsoliuciai nepasilieka nei pas vienus tevus.Pradzia buna grazi vaziuojam kartu kur nors pasisedeti (aisku lelius kartu ,vyresne tai lieka jau kur nori su ja lengviau) susitariam ,kad 23 val. jau tikrai busim namie ,kadangi vaikas pavargsta ,nori miego.Isgeria kelis stikliukus ir vsio prasideda grazumai (kadangi vairuoju pati) tai mol tu gali jei pavargai namo ,o as grysiu greitai (mane parves draugai).Kas belieka ,laukti negaliu vaikas zyzia namo,finalas as namie jis dalyvauja.Ir taip jau 10 metu nieko apsoliuciai nepasikeite .Gazdinau skirsiuos ,jo pasakimas nepatinka negyvenk (nors pats nervuojasi,kad tikrai galiu palikt,matosi akivaizdziai)O be to tu turi tik viena vaika ,o man reik priziureti 2 ,o savaidgali 3 ,nes ateina jo vaikas.Nerasiau pradzioj,kad jis isiskyres (dabar kai pagalvoju ir kur as savo galva ikisau ,tikraja ta zodzio prasme durnele)Dabar tik laukiu kol mazoji paaugs ,kol susirasiu darba ir atsistosiu ant koju pati ,kad galeciau vaikus aprupinti .kad jiems nieko netruktu.tevam ant sprando lipt nessinori.Taip ir gaunasi uzburtas ratas.
Nu ir prirasiau Sory tiesiog norejosi issipasakot

Priklausomybe nuo alkoholio. Pradeda - sustot negali.
Cia ne tas variantas, kad šie vyrai - ne šeimos žmonės.
Eiliniai mėgėjai išgert ir pagastroliuot
Problema tik tame: ka daryti JUMS?

Gyvenam viena kart nereikia kentet ir laukt kol viskas pasikeis, reikia paciom daryt nes be musu niekas uz mus nepadarys, savo laime kuriam pacios, suprantu kad su mylinciu zmogum skirtis yra sunku, bet reikia galvot ir apie save... apie vaikus... mylincius mus zmones... jiems esam reikalingos stiprios, sveikos, ir grazios, o ne per naktis verkiancias...tokias isvadas padariau gyvendama su vyru del kurio taip pat buvo slapia pagalve... gal tai tiesiog krize, nezinau, bet ... as jus suprantu, zinau ta jausma.
STIPRYBES

Vienareikšmiškai - ne.

Kai abejoji - netekėk

Jeigu jis atsisako kovot su savo ydom - jokiu vestuviu. Nes kitaip gali tekt visa gyvenima kentet...

nematau del ko aukoti gyvenima....

Sveikos mielosios, labai aciu uz ireikstas nuomones Zinot, as labai daug ir labai daznai galvoju apie skyrybas, bet labai bijau... Zinau, kad jis priklausomas nuo alkoholio, zinau, kad niekada gyvenimas tikriausia nepageres, bet ka daryti, kai as ji beprotiskai myliu ir myliu ji taip istisus desimt metu, jei nesita meile, kuria jam jauciu, seniai buciau pasukus skirtingais keliais, manes niekas nelaiko salia jo, net vaikas, net (dabar jau) ir finansai, turiu kur gyventi, mokausi, turiu nuostabius tevus, kurie mane palaikytu ir bet kuriuo atveju visapusiskai padetu, bet as ji myliu, kartais pagalvoju labiau nei gyvenima, myliu taip, kad kaip sakoma "duok Dieve kam taip myleti", tad labai bijau pagalvoti, kad reiktu uzgniauzti, nuzudyti sia meile.... Ar imanoma pasveikti nuo tokios meiles???!!!

ne pala,nu taip nieko nesuprantu tai ar tau blogai su juo ar gerai???..jei gerai ir meiles tau uztenka neziurint i visa kita-tai nesiskirk..bet as supratau kad tau negerai su juo ...nu myli tai myli-vsio gyveni..jauciu tik su savo meile ir telieki...a kaip zmogu,patareja,padejeja ir mylinti vyra-tu ji turi??? ar tik sava meile gyveni??

Man nera gerai, jei as abejoju del vestuviu.... Kazkaip gyvenom kartu ir kaip sakant nesiau savaji kryziu. Jis myli mane, gal netaip kaip as. Daug galvojau apie skyrybas, bet niekada taip rimtai, o kai jis pasiule tuoktis ir supratus jog bijau as tu vedybu, nes esu toks zmogus, kuris noretu tuoktis tik karta gyvenime, ir supratus, kad su juo niekada neturesiu tokios seimos apie kokia svajoju, labai issigandau, tai va ir sedziu kryskelej: i kuria puse sukti - ar i seima, kuri galbut nebus mano svajoniu, bet su mylimu vyru, ar i nauja gyvenima, kuriame nebus baimes, kad mylimas zmogus bet kada mane gali iskeisti i draugus ir alkoholi, kad ir vienam vakarui...

Nu tai ir mylėk sau. Vedyboms vien meilės nepakanka. Kur kas svarbesni argumentai vedyboms yra bendri požiūriai į gyvenimą, vertybių skalės, pagarba vienas kitam, partnerystės buvimas ir panašūs dalykai. O jūsų santykiuose kaip tik to nėra.

O dėl "pasveikimo"...Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Kai "pratašys", džiaugsiesi, kad esi netekėjusi ir kad po teismus tąsytis nereikės.