QUOTE(Mussyte @ 2008 10 25, 10:35)
Pagimdziau 41metu.Suneliui dabar 9 men,jausmas neapsakomas,tiesa, prasiausi stuburines nejautros,nes ziaurei jau buvau isibijojus skausmo.Tai penktas mano vaikiukas,turiu dar tris dukras ir sunu,skirtumas tarp jauniausios ir mazylio 16 metu,jauciausi puikiai visa nestuma,netgi buvo kazkur dinge kai kurie negalavimai,kurie pagimdzius grizo.O kokia meile vyresniu vaiku mazajam-nuostabu ziuret.Tik viena mano pacios beda,kad labai jautriai i viska reaguoju kas liecia mazaji,toks visko sureiksminimas,tiesa,vaikina gimdziau pati,gime 4400kg,54 cm sveikutis,dailutis ir drutas,iki siol nesirgom net sloga.As uz,kad mamos ryztasi-vaiko gimimas labai grazus dalykas!
Sveikinu, Mussyte, sulaukus pagranduko
O aš jau antri metai mąstau ar ryžtis dr vienam, penktam vaikui

Jaučiu, taip ir iki pensijos mąstysiu :)Man tuoj 40, greit ir traukinys nuvažiuos...
Vaikus labai myliu, o ir vyresnieji labai prašo, net dvynukus užsisako.

Bet tik pradėjau džiaugtis, kad mažoji kiek paaugo. Buvo gi tikras rankinukas, iki metų praktiškai nuo rankų nenuleidau. O dar tos ligos

Nuo 3 mėn iki metų 3 kartus plaučių uždegimais prasirgo. Pagalvoju, jei ir dar vienas toks, neatlaikysiu... Mažylei tik 4 bus, jei bent 10 m būt praėję po paskutinio gimdymo, tikrai ryžčiaus, o dabar - mąstau