Skautai

Sveikos mamos! Esu skautų vadovė ir pastebėjau, kad po kelių užsiėmimų vaikai įsitraukia į skautų veiūklą, ji jiems įdomi, o svarbiausia - naudinga. Tiesiog noriu sužinoti, kokia jūsų nuomonė apie tai

Mano sunenas ilgs metus buvo skautas.Maciau,kad vaikui tai buvo ir naudinga, ir idomu,net akys zibedavo apie skautus bepasakojant.O,kokiu tik gudrybiu jis musu tik neismoke .
Jei tik bus galimybe savo panele ir leisiu buti skaute

Klausimas kiek ne į temą - o nuo kelerių metų priima į skautus? turiu 7 metų sunėną, gal visai neblogai būtų... tik ar nereuikės jam dar "vyresnio brolio"?

Kiek mano atmintis nesa,sunenas sake,kad visi ateja i skautus pradzioj turi 'vyresni broli'

Pasiskaitinėkit čia:
Lietuvos skautai
Europos skautai

Berniukams, ypač paaugliams, tai puiki gyvenimo ir vyriškumo mokykla

Buvom mes pas skautus... Ne viena karta is saugomos stovyklos pavogem veliava su visu stiebu. Neturit jus elito, mielieji . Po tokiu apsilankymu, nindzės ko ne legendom pavirto tarp skautų, teko išgirst tokiu istorijų kad net nebejuokinga darosi

Bet nepaisant tam tikro konkurencinio priesiskumo, skautai yra labai teigiama organizacija! Pagarba!

sveiki. jei tik turit kokių klausimų apie skautus, drąsiai galite klausti, viską atsakysiu. pati skautauju jau daug metų, šiuo metu esu skautų vadovė.
pati rekomenduočiau LS- Lietuvos Skautiją, pačią didžiausią ir aktyviausią skautų organizaciją Lietuvoje (Lietuvoje veikia ~10 skautiškų organizacijų)
skautavimas- tai žaidimas, į kurį gali įsijungti nepriklausomai nuo amžiaus, religijos ar tautybės.
patys mažiausieji- 6-7 metų berniukai ir mergaitės vadinami "vilkiukais" visa jų veikla (žaidimai, išvykos, kūrybiniai darbai) vyksta grupėmis, keliolika vaikų kiekvienoje grupėje. pati veikla labai priklauso nuo organizacijos, vadovo. renkantis skautišką vienetą (t.y. draugovę, į kurią norite atvesti vaiką) reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. labai prašau tai daryti atsakingai, nes kartais pasitaiko skautų vadovų (dažnai mokyklų mokytojų), dirbančių tik dėl atlygio, vaikas liks nusivylęs veiklos nebuvimu, nuo to prastėja ir organizacijos reputacija.
10-14 metų vaikai vadinami tiesiog "skautais". jų programa kiek ekstremalesnė (prasideda ištvermės reikalaujantys žygiai, naktinės programos stovyklose, tokio amžiaus vaikai jau rimtai mokosi įvairių dalykų: išgyvenimo gamtoje, darbo komandoje, pasitikėjimo savimi).
15-18m paaugliai priklauso patyrusių skautų amžiaus grupei. tai pati linksmiausia, aktyviausia ir ekstremaliausia (žinoma, su protu) programa. budėjimas prie laužo, gitaros, įvairaus sudėtingumo žygiai, įvairūs užsiėmimai su instruktažu (plaukiojimas baidarėmis, climbing'as) viskas priklauso nuo stovyklos programos, ar to, ką suorganizuoja vadovas. patyrę skautai išmoksta būti visiškai atsakingais už save, nes jei nepasigaminsi pietų, niekas už tave jų nepagamins jei paliksi batus lauke, ryte juos rasi permirkusius...
gražiausi mano paauglystės prisiminimai yra būtent iš skautiškų stovyklų.

o jei kalbėti apie kitas skautiškas organizacijas: dar yra Europos skautai, kiek man teko su jais susidurti, labai susijusi su religija organizacija. kadangi jai smarkiai trūksta vadovų ir vaikų, programa retai būna pilnavertė. LSS- Lietuvos skautų sąjunga. antra pagal didumą skautiška organizacija Lietuvoje. jau daug metų LS ir LSS yra tarpusavyje ne itin draugiškos organizacijos. LSS dažnai provokuoja konfliktus, nes LS "neva nuvilioja" LSS narius. LSS programa yra smarkiai sukarinta, būtent šioje organizacijoje vyko visi liūdnai pagarsėję incidentai skautiškose stovyklose. dėl organizacijos "byrėjimo" nesiūlau leisti vaikų į šią organizaciją, nes LSS jau nebesurenka pakankamo skaičiaus vaikų normaliai savo veiklai. viena įdomesnių skautiškų organizacijų- akademikai skautai. studijuojantys skautai ir jaunimas, nusprendęs prisijungti prie skautiškos veiklos būdami studentais.

mūsų organizacijoje taip pat veikia jūrų ir oro skautai. jūrų skautai rengia būriavimo stovyklas, beveik visa jų programa susijusi su vandeniu: žaidimai vandenyje, gyvybės gelbėjimo instruktažas, plaukiojimas jachtomis, baidarėmis, plaustais Kauno jūrų skautai turi netgi didžiulį baseiną mažiesiems jūrų skautukams, kurį vežasi į vasaros stovyklas. jame vaikai su vadovų priežiūra maudosi, žaidžia, mokosi plaukti. Oro skautai, palyginus dar visai neseniai susikūrę, domisi aviacija. šią vasarą, Tautinės Stovyklos metu, kilo oro balionu (patys turėjo galimybę jį paruošti pakilimui), skraidė tikru "kukrūzinuku", pastovyklėje turėjo tikrą skrydžių treniruoklį. oro skautai modeliuoja popierinius sklandytuvus, bendrauja su tikrais pilotais.

na, rodos, tiek trumpai. klauskit, jei kas domina

Labai lengva apdergt konkurentus, ar ne? Kokie dar incidentai? Kur ir kada jie liūdnai pagarsėjo? Skautų veikla pagal apibrėžimą ir TURI būt sukarinta - atlikit savo namų darbus ir pasidomėkit Robertu Powellu, pradėjusiu skautų judėjimą - juk viskas prasidėjo karine žvalgyba!

Aš ne skautas, bet mane skaudina kai verčiat mėšlą ant seniausios Lietuvoje skautiškos organizacijos. Nėviena kita organizacija, išskyrus LSS, o tiksliau Vilniaus Pilies Tuntą, nėra stoję prieš mus į kovą ir mėginę slinkti į mūsų stovyklą naktį. Aišku nesėkmingai, kaip jau sakiau, bet tai bene vieninteliai žmonės kurie išlieka tikri skautų idėjoms... nu, bent pagal galimybes.

va, matot, mielosios, ką turėjau omeny?
Tu šaunuoli, geriau pasidomėk skautų istorija labiau, ne vien kaip ji atsirado. LSS ir LS iki 1996 buvo viena organizacija, kuri vadinosi LSS. nuo tada kai šios dvi organizacijos atsiskyrė dėl vertybių skirtumo, senosios LSS nebėra. yra dvi naujos organizcijos, tiesiog vienai, nesutikusiai pakeisti pavadinimo jis pasiliko.
apie nelaimes nenoriu pasakoti viešai, džiaugiuos, kad apie jas žmonės pamiršta. galėčiau daug dar taškytis purvais, pasakoti apie alkoholio vartojimą kitose organizacijose ir t.t. bet svarbiausia ne tai, kaip skautai atsirado, o kam ši organizacija buvo skirta. pagrindinis skautavimo tikslas- tobulėti fiziškai, protiškai ir dvasiškai, ugdyti komandos lyderius. jei ji būtų sukurta prieš 800m, pasak Tavęs, skautai galėtų tik rinkti žoleles? karas baigėsi, o tokios vertybės kaip valia, draugystė, ištikimybė, ištvermė, strateginis mąstymas išliko. organizacija privalo tobulėti prisitaikydama prie naujovių, neformalus ugdymas tam yra skirtas. tiesa, negaliu paneigti, mes taipogi žaidžiam karinius žaidimus, bet saugumas mums svarbiausia. Lietuvoje yra kitų organizacijų kurių veikla yra sukarinta. prašom, jei žmonės ieško tokios veiklos, mes nekonkuruojam su jomis.
galiu Tau tik pažadėti, jog mūsų organizacijoje tikrai yra ne vienas ir ne du, kurie savo "kariniu" pasirengimu prilygsta jūsiškiams, bet galbūt jie nenori palikti vaikų be priežiūros ir eiti žaisti į mišką su Tavo mistifikuotom "ninzėm" beje, pažadu, apie juos jokios legendos nesklando. mes juos vadinam tikraisiais vardais.

Poniute, jei jau nindzes, kaip sakot, vadinat tikraisiais vardais (o kol dar nepavadinot kuo nereikia, kalbu būtent apie Ninjutsu Asociacija Lietuvoje), gal kalbėkit ir tikrais faktais? Man jūsų drebiamas mėšlas skamba kaip dabar dažnai girdimas metodas "žinau kad (oponentų partijoj) yra gėjų, bet nenoriu jų minėt vardais, ar rodyt pirštais". Nesvarbu kad jūs nė velnio nežinot, svarbu kad kažkas išgirs kažką neigiamo apie konkurentus... Gal užteks paskalų?

Ar prieš 800m žmonės daugiau nieko neveikė tik rinko žoleles? Ar šiais laikais nebevyksta karai? Ar jūs bent vidurinės mokyklos istorijos kursą baigus teigiamu pažymiu? Kaip su tokiu išsilavinimu galit auklėt vaikus?

Dar kartą kartoju, nesu nusiteikęs prieš skautiją, visos jūsų paminėtos vertybės labai reikalingos šiais laikais, tiesiog nekenčiu atviro ir neargumentuoto drabstymosi šūdais, ypač kai čia nėra antros pusės, kuri galėtų jums suteikt analogiškos dozės injekciją.

Na,nesibarkit

geriau pasakykit man, kaip dėl religijos pas skautus yra. Iki šiol maniau, kad tai svarbi skautavimo dalis... Gal klydau? Norėčiau sūnų po poros metelių į skautus įrašyti, tik kad mes laisvamaniai nekrikštai... Nesinorėtų bendrų maldų ir pan.

nesiginčysiu vien dėl to, kad tai beprasmiška. bet jeigu žmonės pereina iš kitų skautiškų organizacijų į LS ir sako, kaip čia yra gerai, nes kitur buvo blogiau ir kodėl, aš jais tikiu ir nenoriu, kad žmonės nusiviltų skautais. nemanau, kad kuri nors mama norėtų, kad jų vaikas būtų sugautas šnipinėjantis ninzių stovyklą (dėl jo paties saugumo).
vienas iš nelaimingų įvykių: 2005 metais skautiško žygio metu, pelkėje nuskendusios 2 mergaitės. jos net nebuvo skautės, tai buvo pirmoji jų stovykla. naktį pelkėje vaikai atsiliko nuo grupės ir paskendo. žinoma, už neatsakingą elgesį kaltinti pirma reikėtų vaikus, ne vadovus, nes taip gali nutikti kiekvienoje organizacijoje, bet einant tokioje pavojingoje aplinkoje, grupės pabaigoje turėjo būti vadovas, tai grubi klaida. ne skautams galbūt tokios vertybės kaip "skauto vyčio kaklaraištis" nieko nesako, bet tai visiems berniukams skautams yra skautiško gyvenimo viršūnė, siekiamybė, šventas, nepaminamas dalykas. atsirado žmonių (dabartinių skautų vadovų kitose organizacijose), kurie dėl prasižengimų išmesti iš organizacijos patys "užsirišo" (sau pasiskyrė) šios kaklaraiščius ir vadovauja kitose organizacijose. kaip tokie žmonės gali tinkamai ugdyti skautiškas vertybes? ar jau pakanka konkrečių pavyzdžių ar pavardėm pradėti rašyti?
o dėl istorijos ir žolelių... vidurinės dar nebaigiau, esu abiturientė, istorijos nebesimokau, rašiau taip, kad suprastum. ačiū už nuomonę.

o dabar atsakau į klausimą:
skautui svarbi ne religija, o tikėjimas. skautas gali tikėti ir į gėrį, ir į savo dievą. svarbu, kad kažkuo tikėtų. žodis DIEVAS nereiškia nei Jėzaus nei Alacho, nei Perkūno, nei kito mažo dievuko. skautavimas išplitęs visame pasaulyje, todėl skautai negali pripažinti vieno dievo.
labai priklauso nuo draugovės, kurioje vaikas skautaus. mūsų organizacijoje kyla daug nesutarimų dėl mokytojų vadovavimo skautams. dažniausiai tuo užsiima tikybos mokytojai. savaime suprantama, tokiose draugovėse yra vadovo spaudimas dalyvauti mišiose, religija yra primetama. bet bendrų stovyklų metų į mišias eina tik norintys žmonės, o ir pačios mišios būna labai gražios, vyksta pievoje ar kur nors prie upelio. jos labai skiriasi nuo paprastų mišių, dažnai tai būna tik susikaupimo valandėlė arba gražus trumpas pamokslas. į tokias mišias vaikai noriai eina, nes būna gražu, nereikia klūpėti. kartais jos vyksta naktį, prie daugybės žvakelių tiesiog susėdus kartu. jokio vertimo eiti nėra. tik abejoju, ar vaikas gerai jausis likęs vienas, kai visi išeis į mišias... reikėtų surasti kompromisą. Vilniuje ypač daug skautų išpažįsta senąją religiją. jie nesimeldžia, nors skautai yra pratę padainuoti dainą arba giesmę prieš valgį. bet tai atrodo labai linksmai. kartais dainuojam liaudies dainas. tai tapo ritualu, tradicija, ne malda, bet yra žmonių, kurie tyli, kai visi kiti dainuoja, dažniausiai jie vėliau prisijungia. todėl skautai save juokais vadina sekta
jei pasakytum iš kokio miesto esat, galėčiau parekomenduoti kokią skautų draugovę iš anksto