Meninės fotografijos klubas (2 dalis)

Silwio
Подробнее о творчестве:
Дело в том, что работа не может не отразиться на взглядах людей.
Коль скоро тебе приходиться иметь дело с точными дисциплинами, то и в отношение ко всему остальному это будут прослеживаться, дай угадаю, ведь ты не можешь позволить себе прийти на работу в футболке и джинсах, и дело не только в том, что такая форма не приемлема производством, просто ты наверняка считаешь, что так нельзя, такая самодисциплина, а если и придёшь в футболке, то наверняка её прежде прогладишь.
Дело в том, что художественное – это суть интересное, отличное от других, более глубокое переживанием и отличительное своим взглядом на предмет. И в этом смысле законы композиции могут только помочь донести авторское настроение до зрителя.
Просто так сами по себе законы композиции в художественной фотографии ничего не значат.
Здесь я надеюсь не только или даже не столько научить фотографии как тех. дисциплине, сколько развить художественное мышление. Надо уже сейчас стараться брать на себя ответственность авторского взгляда на всё вокруг, включая фотографии.
Нужно смотреть на свои фотографии как на своё, отличное от чьего бы то ни было мнение.
Это Твоё мнение, Твой взгляд на окружающий мир, только под таким углом фотография может быть рассмотрена как художественное произведение. Если же она не имеет никакого настроения, а является образцом тех. совершенства, то это всего лишь хорошая, может даже профессиональная фотография, но удивить такой можно только неискушённого зрителя.
Сравни: сколько внимания ты уделяешь тех совершенству снимка, и как мало его худ. составляющей!
Посмотри на вещи новым взглядом, обрати внимание на то, как они могут меняться от твоего взгляда на них.

Согласен на все 100%.
Именно того, что ты рассказал, я и добиваюсь. Стараюсь посмотреть на мир не только через призму физики, механики и математики. Заметил (месяца 4 назад), что мои фотографии стали для меня скучными, хотя многим они нравятся. Короче говоря, я зашел в тупик. Сейчас учусь разрушить сформировавшиеся во мне стереотипы и шагнуть вперед.

nedrįstu čia lįsti, bet neiškenčiu . Ar nepyksit už keletą mano trejetukų?

Ir aš su trejetukais

sillwio , kodėl taip neryšku? Atrodo, kad stiprus bluras uždėtas
P.S. SUPRATAU , čia toka pameninta, atvirukinė?

Blurą atmosfera uždėjo Fotografuota iš toli. Šiuo atveju bluras man netrukdo.

Narajana, rasei kazkada apie viena fotografija, parduota Sotheby's aukcione. Itariu apie Gursky rasei, a ne (2,26 Mio. $)? Labai idomu buti tavo su Viktoro diskusijas pasiskaityti ir siame skyrelyje.

Na diskusijos vyko ne tarp manęs ir Viktoro, o tarp mūsų ir menotyrininkų. Fotografai žiūrėjo į fotografiją iš profesionaliosios pusės, o menotyrininkai būtent iš meninės.

Kas liečia 2 milijonus. Tai už 2,928,000 dolerius buvo parduota Edvard'o Steichen'o fotografija "The Pond Moonlight" 1904 m.


Kita fotografija kurią paminėjau buvo Richard'o Prince "Cowboy" 1989 m. parduota už 1,200,000 dolerių.


O štai ir fotografija apie kurią buvo tuomet diskutuojama. Tai Rineke's Dijkstra "Coney Island, New York" 1993m. parduota už 50,995 dolerių.


Jei žiūrėti į šią fotografiją iš profesinės fotografijos pusės, tai ji visiškai neatitinka fotografinių taisyklių: Centrinė kompozicija, figūra apšviesta su blykste, todėl plokščia, neturinti formos.

Bet kaip jau minėjau menas ir yra tai, kad kai žinai taisykles galėtum jas laužyti...
Beje visuomet kyla klausimas, kas vienas fotografijas padaro meno kūriniais ir už jas mokami milijonai, o kitos, atrodytų labai panašios, technine ar kompozicine dalimi nei kiek nenusileidžianti šioms, taip ir lieka asmeniniuose albumuose...

Visų pirma gal tai ir laimės dalykas, bet tave turi "atrasti" ir pastebėti. Atrasti tie kurie gali įžiūrėti tavo vertę. Taip vyksta visur ir mene ir sporte ir visose kitose srityse. Tokios yra taisyklės. Sporte gi tas pats. Ateina treneris ir pamato jauno sportininko potencialą ir pradeda iš jo daryti čempioną.
Mene tas pats. Pats menininkas negali savęs iškelti ar išreklamuoti "tipo aš krūtas" pirkit mane.
Keikia, kad tai padarytų įtakingi mano pasaulyje žmonės. Kuo daugiau tave "reklamuos", tuo tavo vertė kils. Parodos, įvairi spauda, aukcionai ir pan. visa tai "dirba" vardui. Po to vardas dirba tau.
juk tas pats pvz. įvyko su mūsų tapytoju Marcinkevičiumi. iš pradžių jį "atrado" viena Danų pora. bet kai jį pakvietė nutapyti karališkosios šeimos atstovų, jo darbų kaina gerokai šoktelėjo.

Kaip ten bebūtų vardą reikia užsitarnauti ir fotografijoje ne mažiau darbo reikia įdėti nei muzikoje (kai pradedi groti nuo trijų metų) ar sporte.
Čia taip pat reikia milžiniško įdirbio ir domėjimosi.
Už tai ir graudu, kad žmonės nuspaudę kelis kartus mygtuką piktinasi, kad jų nevadina menininkais ir pyksta, kai jiems duoda pastabas, kai jie pradeda vertinti tuos, kurie ne vienus ir ne dešimt ir net ne 20 metų, o kiti net ne 40 dirba fotografijoje...
Jums čia paprasta, o va įdomu kaip būtų buvę, jei jūs ateitumėte į Fotomenininkų sąjungą kadangi Treigys yra Klaipėdos skyriaus pirmininkas, taigi ateinate pas pirmininką ir sakote: na žinai Treigį gal tu kažką ir turi. Išdrįstumėte? tai kodėl ten negalima, o čia tai galima? Kodėl ten nuėję turbūt pasvertumėte savo žodžius, o čia ne? Anonimui būti lengviau... gali daryti ir sakyti ką nori...

Ir dar apie šitą skyrelį. Tegu tai lieka sekta, kaip vėl kažkas išsireiškė. Bet kai siunčiate savo fotografijas pasverkite ar tikrai į šį skyrelį taikote, ar tikrai būtent šita jūsų fotografija yra jau meninė. Nes yra tikrai puikus skyrelis mokomės fotografuoti, ten visi puikiausiai diskutuoja ir patarinėja įvairiomis fotografijos temomis.
Ta tema yra tiems, kurie nori išmokti fotografuoti. O ši tema, tiems, kas nori išmokti mąstyti...
Atsirinkti savo fotografijas ne mažesnis menas, nei jas padaryti. Didžiausia žmonių bėda, kad jie ir savo fotografijų atrinkti nemoka, nemoka įvertinti.
O reikėtų išmokti, nes tai labai svarbu...

Man gan dažnai tenka dalyvauti įvairiausių foto konkursų vertinimo komisijose. Galiu pasakyti, jei autorius siunčia viską iš eilės neatsirinkęs savo darbų, jo paprasčiausiai iš viso nevertina.
Tad jei norit, kad kažkas jūsų fotografijas vertintų ir aptarinėtų, tai siųskite, kas būtų to verta. Juk ir Viktorui nelengvas darbas išnarplioti visas jūsų fotografijas, tai tikrai reikalauja daug energijos, nejaugi jums jo negaila?

Atsiprašau

Dekui, Narajana. Turiu as savo nuomone apie meno kaina/ ne kaina. Bet pasiliksiu ja sau. Bent jau siek tiek pazistu meno pasauly "uz scenos" (turiu kaimyne, kuri yra gana garsi operos dainininke, turinti savo agenta ir dainuojanti su tokiomis zvaigzdemis kaip Villazon).

Ka manai apie mano mineta Gursky (nauja kylanti "zvaigzde")?

O del nuotrauku dejimo esi is dalies teisi. Is kitos puses, nededant nuotrauku niekas nieko neismoks. Galima sedeti, filosofuoti iki nukritimo, bet ar is to naudos bus?
Pastebejau, kad su laiku zmones pradeda ir savo nuotraukose geriau "gaudytis". Bet tam reikia drasos nebijotitersti eterio ir noreti mokytis. Kad ir tavo minetas pavyzdys (gal ir pavarde isduosi? ).

Na kiekvienas mes turim tą nuomonę apie kainą ir ne kainą, bet ar nuo mūsų kas nors priklauso? Yra pasaulyje susiklosčiusios žaidimo taisyklės ir paprasčiausiai jomis vadovaujamės.
Agentai dirba savo darbą. Šiais laikais, jeigu agentas nori iš tavęs padaryti žvaigždę, tai gali pakeisti ne tik tavo vardą pavardę, bet ir pilietybę, nes pavyzdžiui prancūzas visada bus "vertingesnis" nei lietuvis ir t.t.

Beje, kad verslininkai, o ypač bankininkai visada palaikė meną yra faktas. Nesenai teko klausytis puikią Leonido Donskio paskaitą skirtą verslininkams (beje man pažįstamas gerai tas pasaulis, nes jau daug metų bendradarbiauju su verslo vadovų klubu, dažnai tenka dalyvauti jų "tusovkėse". Taigi nuostabi Donskio paskaita apie verslo ir meno santykį... Aš čia negalėsiu tiksliai visko atpasakoti ir mano žinios tikrai nesiekia jo žinių ir įsiminti visko nepavyko.
Bet jis pasakojo, kaip buvo šefuojami menininkai viduramžiais ir visais kitais laikais. Kad Mikelandželo darbai dabar puikuojasi vienoje ar kitoje vietovėje tik verslininkų dėka.

Be to jau septynis metus esu Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos narė. Tai yra institucija, kuri ir sprendžia kas Lietuvoje yra menininkas, o kas ne. Kam (dabar jau) suteikti menininko statusą, o kas dar to nevertas. Be to būtent ši institucija iškelia kandidatus įvairiom permijom, tiek valstybinei premijai, tiek nacionalinei, tiek eilei kitų premijų.
Ir vis gi egzistuoja tam tikri kriterijai pagal kuriuos priimami vienoki ar kitokie sprendimai, kas vertas to...

Apie mano kainą taip pat galiu kalbėti/ne kainą iš savo patirties. Didžiausią sumą už savo fotografijas esu gavusi Šveicarijoje t.y. 10 000 eurų. Tačiau tas pačias fotografijas galėčiau atiduoti ir už dyką bičiuliams arba už kelis šitus litų.
Tai gi fotografija kainuoja tiek, kiek už ją kažkas sumoka, štai tokia jos ir kaina.
galima sakyti, kad va šita fotografija labai vertinga, bet jei jos niekas neperka, tai ji ir nekainuoja

O šiai didžiausias meno "vertintojas" yra laikas. jis dažniausiai ir įvertina kas yra kas...
Beje dažnai atsitinka taip, kad kas buvo nevertinama, kai autorius dirbo, tapo labai vertinga praėjus pusei amžiaus. Taip atsitiko ir su fotomenininke Mara iš Latvijos. Dar visai nesenai jos niekas nežinojo, nežinojo, kad iš viso tokia fotografė buvo. Ir staiga ją "atrado" visai atsitiktinai, kažkam prireikė fotografijos, kurią būtent ji turėjo, o po to paaiškėjo, kad ji turi visą kolekciją fotografiją 60-to - 70-to dešimtmečio. Ir visiems tai pasidarė įdomu. Kaip gi tuomet žmonės gyveno Rygoje. Dabar jos darbai keliauja po visą pasaulį, leidžiamos knygos ir pan.

Dabar apie paminėtą Andreas'ą Gursky.
Tai va ( čia ne mano mintys vieni autoriai yra vertinami, nes jie jau yra klasikai. O klasika vertinga tuo, kad ją galima kanonizuoti. O autoriai kaip Gurskis užima aukštas pozicijas šiuolaikiniame mene, nes jie ateityje gali sukurti net dar geresnius kūrinius, nei buvo sukūrę iki šiol. Tai gi į jį investuojama su viltimi, kad ateityje tos investicijos dar labiau pasiteisins. Ir jei jo darbai jau yra perkami aukcionuose, ateityje, tai gali turėti reikšmės jo darbų kainai, t.y. kaina augs.
Taigi tai niekuo nesiskiria nuo sporto investicijos, kai auginamas čempionas, su viltimi, kad jis vis gi pasieks tas aukštumas...

Yra dar vienas klausimas šioje komercijoje. Žinoma, pvz. Madonos liemenėlę galima parduoti brangiau nei bet kokią fotografiją. Galima klausti kodėl, galima dėl to piktintis, bet tokia gyvenimo realija dabar.

Tik baisia norėtųsi, kad jauni žmonės vis gi būtų linkę labiau vertinti būtent fotografiją o ne madonos liemenėlę, nes tendencija vis gi akivaizdi.
Ne veltui daviau pavyzdį su Pripsu. Kas Pripsą tarp jaunimo padarė žymiausiu?






Papildyta:


Už ką? Aš jokių pretenzijų tavo foto neturiu nelabai suprantu už ką atsiprašinėji

atsiprasau, kad kisuosi bet gal jums vertetu siame skyrelyje is tiesu pradeti nuo menininku fotografiju aptarimo, ka vieni ar kiti toje fotografijoje pastebi, kas noreta ja pasakyti atsizvelgiant i metu laika, menininko asmenine patirti ir pan.

as tiesa pasakius i si skyreli dar nedristu deti nuotrauku nes matau, kad cia rimta

beje kaubojus bega is kadro, itariu tas techniniam fotografui niekaip nesuvokiama o pirmojoje horizontas pasvires