Augintinis tik gyvūnas

Nes kol kas aš aplink tematau ne per daug "sužmogintus" gyvūnus, o atvirkščiai- "nužmogėjusius" žmones...

Žiūrint iš šunų psichologijos iki tiek žmoginti gyvūnų (taikyti jiems žmogiškas elgesio taisykles ir poelgių supratimą) gal nevertėtų, nes gyvūnų gyvenimas ne toks kaip žmonių... Ar ne? 

Man kažkaip šovė į galvą mintis pažvelgti į kitokį gyvūnų "sužmoginimo" problemos kampą(................)nes gyvūnų gyvenimas ne toks kaip žmonių... Ar ne? 

Nepiktybiškai pataisysiu-fauna

tikrai antisanitariška, nesuprantate net kodėl?  Ar žinote, kad įsigaliojo įstatymas, kad 300 metrai nuo kapinių negali būti jokių statybų ( pati vartotumėt vandenį, kuris prasisunkė pro žmonių/augintinių kaulelius? )
Lygiai tą patį apmąsčiau: labai dažnai dukrą pavadinu katyte ar ožkele, tai aplinkiniai išgirdę tokius kreipinius mažų mažiausiai turėtų pranešti vaikų apsaugos tarnybai. 

Yra gyvūnų laikymo, vedžiojimo taisyklės. Aš irgi piktinuosi tais šeimininkais , kurie "vedžioja" palaidus šunis , turiu galvoje tokius "vedžiotojus", kai šeimininkas eina sau, o šuo labai savarankiškai už keliasdešimt metrų ir "vedžiotojas" tiesiog net nesidomi ką ir kaip daro jo šuo, piktinuosi tais "šeimininkais", kurie tiesiog paleidžia savo augintinius pasivaikščioti iš vis be priežiūros.
Bet tai neturi nieko bendra su gyvūnų "sužmoginimu", mano manymu kaip tik atvirkščiai- tokie šeimininkai tiesiog labai neatsakingi ir pernelyg nesirūpina augintiniu. Man visiškai "nekliūva" tokie palaidi šunys, kurie yra valdomi, nebėga prie praeivių, nelaksto palaidi šalia gatvių ar daugiabučių kiemuose.
Kalbant apie požiūrį į gyvūnus, man atrodo, kad mūsų visuomenė (imant "statistinį" lietuvį ) išvis yra dar labai tamsi (tiek žiniomis, tiek požiūriu tiek elgesiu ) ir visiškai neatsakinga. Pradedant neatsakingu gyvūnų dauginimu, baigiant visiška nepriežiūra...  Ir viskas dėl to , kad daugelis į naminius augintinius žiūri kaip į daiktus (MANO- ką noriu tą darau )Ir visiškai nesuvokia savo veiksmų tolimesnių pasekmių. Prisiminiau situaciją- važiuojame su vyru namo ir pamatome kieme vaiką iškėlus už pakarpos nešant mažulytį klykiantį kačiuką (gal kelių dienų) - sustojome ir pasakėme, kad negalima skriausti mažylio, kad neštų jį iš kur paimė- pas mamą, kad jam baisu, šalta ir skauda, kai jis jį taip tampo, ir žinote ką kitas bamblys į tai pasakė- tai čia JO katinukas, jis ką nori tą daro, o per langą persisvėrus to vaiko mama jau grėsmingai suraukus veidą pasiruošė ginti savo atžalėlę, kad kokie čia prašaliečiai nesikabinėtų prie vaiko...
Nugi liūdna ir tiek . Manau, kad kaip tik visuomenę reiktų labiau šviesti ir informuoti apie tai, kas tas šuniukas , kačiukas , ko jiems reikia, kas mes jiems esame ir kas jie mums ir svarbiausia nuo mažens mokyti atsakomybės už šalia esantį, pačio žmogaus prijaukintą gyvūną.
Nes kol kas aš aplink tematau ne per daug "sužmogintus" gyvūnus, o atvirkščiai- "nužmogėjusius" žmones...

Gal ir nelabai sklandžiai išdėsčiau ką manau, bet labai rūpėjo ir man pasisakyti

bet nėra įstatymo, reglamentuojančio kaip žmogus turi kreiptis į gyvūną ir kokiais žodžiais jį vadinti. todėl palyginimas neadekvatus.

ir nereikia čia klajoti po pievas, lyginant meilę augintiniais su kažkokiais girtuokliais jie serga, mes - ne

bet yra istatymas, kaip reikia suni vedzioti viesose vietose - tik kazkodel sunininkams, tai atrodo baisus izeidimas ir laisviu ( neatsake kieno) pazeidimas.
O pvz Vici pasiulymas buvo, kad priekastauti, jog suo vedamas be antsnukio tave gali uzpilti negalima, gali ka nors daryti tik tais tada, kai pats faktas jau ivykes (t.y zmogus buvo uzpultas).
O kitais visais atvejais siulo pas psichologa.

tas įstatymas yra, bet labai skylėtas ir neadekvatus, be to sukurtas visiškai neatsižvelgiant į poreikius ir galimybes.
1) kakus rinkt privaloma, bet išmest nėra kur.
2) laidoti negalima. reikia atiduoti utilizuoti į Rietavą. kažkoks absurdas.
3) pavadėliai -- taip. bet antsnukį toli gražu ne visokių veislių šunims įmanoma užmaut.
4) šunų vedžiojimo aikštelės. kiek jų ir kokia jų būklė?

Lukne, negaliu kalbėti už kitus, bet iš savos patirties galiu pasakyti tik tiek, kad didžioji dalis sutiktų žmonių papraščiausiai išdavė, net artimais giminėmis negaliu pasitikėti tiek, kiek savu augintiniu. Niekas nesitiki, kad šuo gali atstoti pilnavertį bendravimą su žmonėmis, bet kad tikrai neišduos - esu tikra ( net paverkus šuniui ant kupros, žinau, kad nenubėks, neišlos visų paslapčių ir neišjuoks  )

bet yra istatymas, kaip reikia suni vedzioti viesose vietose - tik kazkodel sunininkams, tai atrodo baisus izeidimas ir laisviu ( neatsake kieno) pazeidimas.
O pvz Vici pasiulymas buvo, kad priekastauti, jog suo vedamas be antsnukio tave gali uzpilti negalima, gali ka nors daryti tik tais tada, kai pats faktas jau ivykes (t.y zmogus buvo uzpultas).
O kitais visais atvejais siulo pas psichologa.
Papildyta:

geriantis zmogus serga fiziskai
O zmogus, kuris gyvuna laiko bendruomenes nariu ir jo poreikius bei savo pomegius iskelia auksciau likusiu zmoniu  ar tikrai yra psichiskai normalus.
Kaip ten sakoma "kas per daug - tas nesveika"

1) ismesti galite siukliu dezeje,juk netoli vaikstote,jei toliau,vistiek pakeliui ka nors seniunijoje,savivaldybeje,jei ypac priklausote sunu klubui.

2) Na idomu,kas pades nelaimeje,jei ne artimi zmones,nemanau,kad suo tave lankys ligonineje ar bandys tave nukarsinti.Viskam savo ribos.Jei nesugebate palaikyti siltu ir artimu santykiu su savo giminemis,draugais ir t.t.,tai tik jusu beda,kad vienintelis ramstis ir guodejas gyvunas.

Na idomu,kas pades nelaimeje,jei ne artimi zmones,nemanau,kad suo tave lankys ligonineje ar bandys tave nukarsinti.Viskam savo ribos.Jei nesugebate palaikyti siltu ir artimu santykiu su savo giminemis,draugais ir t.t.,tai tik jusu beda,kad vienintelis ramstis ir guodejas gyvunas.