Pirmą vaiką maitinau gana trumpai, tai kaip ir nepastebėjau vaiko prisiryšimo prie tokio maitinimo, nors pačiai maitinimas buvo poilsio minutė, kai niekur nereikia skubėti. Tiesiog gulėdavau šalia savo vaikelio, ir žiūrėdavau, grožėdavausi, koks jis gražus
Antrą vaiką maitinu ligi šiolei, tai tikrai labai fanas jausmas, kai vos tik pamatęs krūtį vaikutis tiesia rankeles, ir dar net nepriartėjus jau žiojasi su didžiausiu nekantrumu

Deja, patirties turiu ir blogos. Kad ir dabar, mažė turi jau du dantis, tai kai krimstelėjo man į spenelį

... Dabar ta žaizdelė užpuliavo.