QUOTE(zynaida @ 2009 11 13, 21:13)
Zynaida
super naujiena
pagaliau !!!!
reikia paleist ta beprotiska nora bet kokia kaina but mama,antraip uzdarom visus kelius... as
Laba, pritariu šiai minčiai 100 proc. Šneku pati iš savo patirties. 5 metus nesulaukėm nėštumo. Visus tuos metus sekė IUI, IVF, po kurių ištisinės nesekmės, pyktis, pavydas, liudesys, netobulėjimas profesine prasme. Visus tuos metus, tik ir kirbėjo vienintelė mintis - vaikas, vaikas, vaikas. Bet kokia kaina. Bijojau keisti labai ramu darbą, nes vis tikėjausi o gal jau kitą mėnesį aš būsiu nėščia, ir šis darbas rojus nėštukei. Deja, visa tai liko fantazija. Ir kai reikejo rinktis ar naujas darbas, kuris man is tikro labai patiko, ar 3 IVF, bet jį darantis ir laukiant rezultatų senąjame darbe, spjoviau i pasiūlymą. Deja, likau su ragais, kadangi 3 IVF nepavyko, o pasiūlymas nebegaliojo
Tuomet man įvyko lūžis. Pradėjau suprasti, kad taip mąstydama aš ne tik, kad netobulėju profesine prasme, bet degraduoju kaip asmenybė. Ir ką, kaip bebutų keista, po kelių mėnesiu man visgi vėl atsirado galimybė pakeisti darbą, tą patį, kurį siūlė. Nieko negalvojusi jį pakeičiau. Pradėjusi dirbti atsigavau profesine prasme, pradėjau mažiau galvoti apie vaiką, nes iš tikro darbo buvo daug, ir stresiukas šioks toks, kuris kelia adrenaliną. Be to, pagalvojau, kad dabar pastoti iš tikro būtų nesąžininga iš darbdavio pusės. Taigi apie IVF negalvojau, natūraliai pastoti nesitikėjau, žodžiu gyvenau. Ir tik praėjus metams, pradėjau galvoti apie 4 IVF. Morališkai tam ruošiausi, tačiau dar iki jo buvo ilgas laiko tarpas, tai taip viskas buvo dzin. Suplanavome atostogas, po kurių, kaip tik reikėjo pradėti ruoštis IVF. Per atostogas ant rami buvau, jokių minčių apie vaikus, jų darymą, nes vis tiek mintyse galvojau, juk tik po atostogų IVF ir dar viena galimybė. Galimybė atsirado nesulaukus IVF. Parsivežiau iš atostogų nėštumą. Buvo didelis šokas, didelė laimė, kurią pakeitė didelis liūdesys, bet čia ne apie tai.
Taigi, reziume tokia, kad kaip banaliai beskambėtų frazė atsipaliduokit, negalvokit tiek apie vaiką, turėkit kitų tikslų, ji iš tikro veikia. Ir aš tuo įsitiknusi 100 proc. Gal todėl ir dabar stengiuosi nepasunkinti sau mąstymo, su klausimu kada bus vaikas, tiesiog gyvenu, o tai yra ir kiti siekiai gyvenime.
sekmės visoms
. Kėliausi ir guliausi su viena mintim kada pastosiu ir turėsiu savo vaikų.Bet... supratau, kad toliau negaliu taip gyventi, nes nusibaigsiu visai. Tiesiog visiems IVF ir tyrimams nuspaudžiau pauzę. Ir kibau į savo asmenybės stiprinimą, nes pasidariau labai pikta, suirzusi, liūdna ir spalvų gyvenime jau nebuvo,o ir kalbos vien apie vaikus tebuvo.Nesakau, kad aš jau atsitiesiau visiškai, bet gyvenimas jau darosi spalvotas. Gal sutapimas, bet sutikau tinkamų žmonių pas kuriuos radau gerų knygų. Jas dabar kremtu ir man GERA. Jos apie žmogaus psichologiją. Net vyras nustebęs žiūri į mane ir klausia- iš kur pas mane tokia ramybė. Ir žinau,kad ateity vėl eisiu ir bandysiu ir tikiu kad turėsiu. Visoms vidinės ramybės laukiant 
