Kertelė mūsų sieloms...

#553
QUOTE(millagra @ 2009 11 17, 12:06)
na pas mano vyra problemos su jo grikiais taip vadinamais,ju ir per mazai ir per leti. Gerem ir vitaminus,ir vaistus. Na rezultato norimo nesulaukem,praktiskai viskas kaip buve. O ir dar labiau suletejo,tik tiek kad ju padaugejo smile.gif zodziu smile.gif
o siaip tai kai pradedu as taip depresuot ir jam vis sakau kad tau ne motais ir tau dzin kad mes negalim susilaukti savo mazylio tai jis daznai sako: o kas as padarysiu jei nervuosiuosi? kaip yra taip yra. Negi,sako,reikia eiti ir rekti visam pasauliui kad negalim susilaukti mazuliuko?
Na siaip yra tiesos jo zodziuose,negali nieko sakyti. Man bent jau kartais uztenka kai as depresuoju kad jis man galva paglosto,prisiglaudzia,apkabina. Kazkaip tada gera pasidaro.

mergyt jei jsusu nepastojimo priezastis yra tik TB grikiukai ir vitaminai nelabai padejo,natur nepavyksta nebesikankinkit kreipkites i vaisingumo spec ir tarkites del IUI, tai didelis zingsnis link svajones! 4u.gif mirksiukas.gif
Atsakyti
#554
Labas visoms.
Kažkaip nebeištvėriu neparašius po paskutinių dienų įvykių.
Kodėl mes tokios kantrios, merginos? Ir kas nutiko šitai šaliai, kur moteriai, visom išgalėm bandančiai pastot, po punkcijos suteikia nedarbingumą su aborto "ligos kodu" ? Kai supranti, kad jos sveikatos istorijoj bus įrašas ABORTAS, nors ji dar tik trokšta pastot. (ir nežinia ar pavyks kada nors)
Kas nutiko, kad kita likimo sesė miršta ant operacinio stalo paprastos, mums beveik visoms atliktos procedūros metu, eidama to paties tikslo link. Skaudu.
Akmens amžius kažkoks.
Kas mėnesį, mokėdama mokesčius ironiškai žiūriu į tą- Ligos ir motinystės draudimo grafą.
Na, ligos, tiek to, gal susirgsiu. O gal, jau didelę gyvenmo dalį, sergu. Nevaisingumu. Bet valstybei nusišvilpt. Negydo. Ir akivaizdu, kad nebegydys, nei manęs, nei Jūsų visų. Motinystės išmokų irgi niekad negausiu. Valstybei nereiks išlaidaut gydant ir mokslinant mano neįvykusius vaikus. Jaučiuosi tokia melžiama karvė. Tik tokia mano funkcija čia- mokėti mokesčius. Velnias, kaip pigiai atsieinu mūsų valstybei.
Juokinga, bet buvo mano gyvenime metas, kai didžiavausi esanti sąžininga ir tikėjausi, kad mano šalis bus sąžininga su manim. Optimistė.(kvaiša)
Čia šiaip, pabumbėjimas toks.
Sėkmės visoms. Teišsipildo troškimai.
Atsakyti
#555
Prie viso šito dar labai trūktų mokesčių bevaikėms šeimoms... Sovietmečiu buvo gi tokie. Ir mano ankstesnė viršininkė mokėjo, patyrusi persileidimą su dvynukais schmoll.gif
Atsakyti
#556
QUOTE(Pelargonija @ 2010 02 23, 13:09)
Prie viso šito dar labai trūktų mokesčių bevaikėms šeimoms... Sovietmečiu buvo gi tokie. Ir mano ankstesnė viršininkė mokėjo, patyrusi persileidimą su dvynukais  schmoll.gif

su musu valdzia ilgai to laukti nereikes verysad.gif

geriau neanalizuoti, nes...prazilti gali nuo LT politikos doh.gif
Atsakyti
#557
Švilpa prtitariu visom keturiom.. deja, tokia jau "rūpestinga" mūsų valstybė... trūksta žodžių.. mad.gif
Atsakyti
#558
QUOTE(Pelargonija @ 2010 02 23, 13:09)
. Ir mano ankstesnė viršininkė mokėjo, patyrusi persileidimą su dvynukais  schmoll.gif


Kokia neteisybė! frusty.gif
Atsakyti
#559
aga, vat butent del tokiu sudu ( atsiprasant) lietuva ir pirmaujua savizudziu sarase... verysad.gif vien atmosfera kokia, vien tai, kad zmones turintys issilavinima isvaziuoja bele kur, nes cia negali pragyvent... sutinku su nuomone verysad.gif
Atsakyti
#560
Kadangi tema vadinasi "Kertele musus sieloms....", tai pasiguosiu...

Eilini karta atsivilkus toms parazitems mm asaros teka upeliais, dirbti negaliu, blaiviai mastau ir suprantu...juk 8 metai nebuvo jokio "kibimo" natur-tai kaip ir per naivu tiketis kas menesi stebuklo....nu bet kas menesi tas pats per ta pati: daugiau nei puse menesio mintys "o gal?"....."o gal si karta pavyko?".........tada pozymiu atradimas susijusiu su nestumu...ir o siaube doh.gif ...asaru pakalne, minciu kratinys, kuris isbalansuoja mane keliom dienom nerealiai.....Po to vel ratas sukas is naujo...................................
Nekenciu tokios busenos......zinau,kad cia turbut hormonai tomis dienomis daro savo darba.....negaliu su niekuom net bendrauti tomis dienomis normaliai......
Maniau, kad uzimtumas padeda atsikratyti tokiu minciu...............deja man ne.....
Dirbu,........kiekviena vakara einu i mokslus (jau baigiau du bakalaurus, dabar baigineju magistra).....vis tiek tos mintys zudo mane doh.gif
Nu ziauriai liudna kasko man siandien.................
Atsakyti
#561
Dijav,
nepaguosiu pasakydama, kad suprantu tave, bet taip yra.
Kitoks tas musu likimas, bet kai ateis TA diena ir mes supuosime savo mazylius, visa kelia, kuri praejome vertinsime kitaip, esu tuo tikra.
As pati jau 5 metus gydausi nevaisinguma, kiekviena menesi tikiuosi stebuklo, bet stengiuosi sau ir MB musu gyvenimo nepaversti nenutrukstanciu gamybos procesu. Ieskau kitu pomegiu, laiko praleidimo budu, sirdziai mielu uzsiemimu. Nelengva pramusti ta isisaknijusi nora pastoti, bet turime stengtis dar ir del to, kad teigiamos emocijos yra tikrai geriau, nei pastovus stresas, skausmas, sirdgela, savigrauza....Nesupyk ant manes, jei mano mintys pasirodys tau nepriimtinos siandien, bet pamastyk apie tai kai siek tiek aprimsi wub.gif
Rasau labai nuosirdziai, nes zinau, ka reiskia toks gyvenimas. doh.gif

Labai tikiuosi pasimatyti Vaisingumo asociacijos organizuojamuose susitikimuose su psichologe. Ateisi? 4u.gif



QUOTE(Dijav @ 2010 05 06, 14:36)
Kadangi tema vadinasi "Kertele musus sieloms....", tai pasiguosiu...

Eilini karta atsivilkus toms parazitems mm asaros teka upeliais, dirbti negaliu, blaiviai mastau ir suprantu...juk 8 metai nebuvo jokio "kibimo" natur-tai kaip ir per naivu tiketis kas menesi stebuklo....nu bet kas menesi tas pats per ta pati: daugiau nei puse menesio mintys "o gal?"....."o gal si karta pavyko?".........tada pozymiu atradimas susijusiu su nestumu...ir o siaube doh.gif ...asaru pakalne, minciu kratinys, kuris isbalansuoja mane keliom dienom nerealiai.....Po to vel ratas sukas is naujo...................................
Nekenciu tokios busenos......zinau,kad cia turbut hormonai tomis dienomis daro savo darba.....negaliu su niekuom net bendrauti tomis dienomis normaliai......
Maniau, kad uzimtumas padeda atsikratyti tokiu minciu...............deja man ne.....
Dirbu,........kiekviena vakara einu i mokslus (jau baigiau du bakalaurus, dabar baigineju magistra).....vis tiek tos mintys zudo mane doh.gif
Nu ziauriai liudna kasko man siandien.................

Atsakyti
#562
QUOTE(darviena @ 2010 05 06, 14:48)
Dijav,
nepaguosiu pasakydama, kad suprantu tave, bet taip yra.
Kitoks tas musu likimas, bet kai ateis TA diena ir mes supuosime savo mazylius, visa kelia, kuri praejome vertinsime kitaip, esu tuo tikra.
As pati jau 5 metus gydausi nevaisinguma, kiekviena menesi tikiuosi stebuklo, bet stengiuosi sau ir MB musu gyvenimo nepaversti nenutrukstanciu gamybos procesu. Ieskau kitu pomegiu, laiko praleidimo budu, sirdziai mielu uzsiemimu. Nelengva pramusti ta isisaknijusi nora pastoti, bet turime stengtis dar ir del to, kad teigiamos emocijos yra tikrai geriau, nei pastovus stresas, skausmas, sirdgela, savigrauza....Nesupyk ant manes, jei mano mintys pasirodys tau nepriimtinos siandien, bet pamastyk apie tai kai siek tiek aprimsi  wub.gif
Rasau labai nuosirdziai, nes zinau, ka reiskia toks gyvenimas. doh.gif

Labai tikiuosi pasimatyti Vaisingumo asociacijos organizuojamuose susitikimuose su psichologe. Ateisi? 4u.gif


Aciu Tau 4u.gif
Ir as neparodau to savo liudesio (ir siaip megstu pati viena "issilaizyti savo problemas"), gal cia siandien tokios juodos labai mintys uzklupo, tai isipasakojau....o ir kas labiau supras jei ne Jus??...esu isitikinus NIEKAS kitas ,kuris nesusidure su nevaisingumu net isivaizduoti negali kokios kartais mintys uzplaukia doh.gif
Pas psihologa uzsirasiau savo mieste nuo birzelio......bandysiu aiskintis del savo tokiu neprognozuojamu emociju.....Kai lankiausi pries 5 metus del tu problemu...sake,kad normalu, kad viska as puikiai suprantu ir pati sugebu pasidaryti isvadas......ir del tu karts nuo karto pasirodanciu asaru...sake gerai......kad issiverkiu, kitaip sako butum kaip grazi gele, bet supuvus viduje......... doh.gif
Nu va nusisluosciau asaras..................vaziuoju del savo magistrinio darbo pas darbo vadova.....negaliu pasirodyti su asarom akyse....galvos ,kad del mokslu cia man stogelis nuvaziavo doh.gif biggrin.gif .........
po to grizus namo dar nuverksiu posmeli (irgi kur pasislepus, kad neikas nematytu)...ir kaip sakoma rytas uz vakara protingesnis.........lauksniu naujos dienos ir sviesesniu minciu....................
Atsakyti
#563
Susitikimas su psichologe - šiek tiek patikslinimų smile.gif

Nevaisingumas daro įtaką visoms žmogaus gyvenimo sritims – santykiams su partneriu, su šeima, su draugais, darbui , karjerai, finansams, laisvalaikiui...


Vaisingumo asociacija kviečia visus norinčius į susitikimą-diskusiją tema „Psichologinės pagalbos poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, prasmė ir galimybės“ su psichologe Romena Kačiniene.

Birželio 5 d. 11 val.

Birželio 12 d. 11 val. (pageidaujančioms atvykti su vyrais, rekomenduojame rinktis šią dieną, nes taip jau pasiskirstė, kad šią dieną užsirašė daugiau porų, tad bus smagiau vyrams mirksiukas.gif )

Susitikimai vyks Vaisingumo asociacijos patalpose (Žirmūnų g. 143 - 121 kab., Žirmūnų seniūnija, Vilniuje). Vaisingumo asociacijos nariams paskaita nemokama. Kitiems dalyviams kaina 20Lt.

Pasirinkite Jums patogią dieną ir registruokitės tel. 8683 71632 arba el. paštu: ruta@vaisingumoasociacija.lt

Nuo rugsėjo galėsime pasiūlyti pastovius užsiėmimus, tad labai džiaugsimės, jeigu atvyksite susipažinti ir padiskutuoti apie tai, kas rūpi Jum, apie tai, ką mes galime padaryti dėl Jūsų wub.gif

Iki susitikimo,

Vaisingumo asociacija
www.vaisingumoasociacija.lt
Atsakyti
#564
Sveikos...

Galbūt Jums juoką sukels mano mintys, bet šiandien jaučiu, kad sprogsiu nuo visko ir reikia išsipasakot.. verysad.gif Nepastojame metus, o aš jau pavargau ir esu nevilty. Sakysit mažai? galbūt... O man labai daug mėnesių laukimo, tikėjimo ir vilties.
Turiu gerą darbą, mylintį vyrą, turėčiau džiaugtis gyvenimu, bet be vaikelio negaliu..
Pirmieji bandymų mėnesiai buvo kupini vilties, ryžto, tikėjimo, o dabar teliko nusivylimas, neviltis ir nežinojimas. Nebesusitvarkau nei su emocijom, nei su savimi. Nebežinau ką daryt toliau... Pavydžiu, jei galit suimti save į rankas ir liepti tikėti stebuklu.. O aš nesugebu ir tikiu, kad vaikelis neateis jei depresuosiu, bet kaip sau padėt? doh.gif
Atsakyti