Skaičiau skaičiau dvi prieš tai buvusias temas apie šunų kakus ir apie jų sužmoginimą ir pasidarė liūdna, kad tokia tema taip pykstamasi. Gal pašnekam apie tai, kaip gyvūnai gali būti gražu ir naudinga Štai kad ir pavyzdys ir spaudos:
"Dažnai žmonėms, patyrusiems infarktą, gydytojai pateikia krūvą rekomendacijų, kaip atsigauti po patirto priepuolio: mesti rūkyti, vengti alkoholio, mažinti kūno svorį, pradėti daugiau vaikščioti, valgyti maistą su kuo mažiau druskos bei cholesterolio ir ... įsigyti šunį. Prieš dvidešimt ar trisdešimt metų netgi Amerikoje toks patarimas būtų sukėlęs daug abejonių. Tačiau dėka naujausių tyrimų gydytojai pradeda pripažinti, kad naminiai gyvūnai gali padidinti šansus išgyventi infarktą patyrusiems žmonėms.
Tiriant, kaip psichologiniai veiksniai siejasi su širdies ligomis sergančių žmonių gijimu, nustatyta, kad didžiausią įtaką ilgesniam gyvenimui daro naminiai gyvūnai (jie aplenkia netgi tokius veiksnius, kaip sutuoktinis ar žmogų palaikanti šeima).
Yra duomenų, kad gyvūnai gali veikti raminančiai kai kuriose stresinėse situacijose, kad jie padeda sumažinti cholesterolio kiekį, numušti kraujo spaudimą ir tai pat gerina bendravimą su kitais žmonėmis."
Tai tik apie šunis ir širdies ligas. O kur dar katės, arkliai, delfinai ir visi kiti mūsų mažieji ištikimieji draugai? Kur nervinėmis ligomis sergantys vaikai ir suaugę? Gal pašnekam linksmesne tema, kur gali būti mažiau pykčių, a?
Kykute Šauniai sugalvojai
Aš galiu papasakoti dažnai pirmoji mano naujausias ir karščiausias naujienas namuose išgirsta... mano... jūros kiaulytė
ir šiaip - kažkada esu girdėjusi atvejį, kad vaikiuką vaikščioti šuo išmokė Na, vaikiukas įsikabino kažkaip į kailiuką, o šuo kantriai žaisdavo
Aš galiu papasakoti dažnai pirmoji mano naujausias ir karščiausias naujienas namuose išgirsta... mano... jūros kiaulytė
ir šiaip - kažkada esu girdėjusi atvejį, kad vaikiuką vaikščioti šuo išmokė Na, vaikiukas įsikabino kažkaip į kailiuką, o šuo kantriai žaisdavo
QUOTE(ievune @ 2007 07 19, 14:33)
ir šiaip - kažkada esu girdėjusi atvejį, kad vaikiuką vaikščioti šuo išmokė Na, vaikiukas įsikabino kažkaip į kailiuką, o šuo kantriai žaisdavo
Čia, kiek atsimenu, Daivos D. pagrandukas taip vaikščioti mokėsi
QUOTE(kykute @ 2007 07 19, 14:37)
Čia, kiek atsimenu, Daivos D. pagrandukas taip vaikščioti mokėsi
Tai, ko gero, čia pakankamai dažnas atvejis
Labai fainai Tikiuosi čia bus ta tema, kurioje bus gėrio ir šilumos, reikia gi parodyti, kad gyvūnai gali ir tai suteikti žmogui Man visada buvo įdomios delfinų terapijos, delfinai mane visada žavėjo-kaip kažkas kitokio-tas jų bendravimas ir t.t.
Iš straipsnio -"Delfinai pažadina gyvenimui"
"Padeda visai šeimai
Vienas pirmųjų delfinų terapiją išbandęs ketverių metų berniukas į delfinariumą atėjo visiškai nekalbantis.
Vaikas tik leido garsus. Dabar jis jau baigė pirmą klasę, kalba, skaito, rašo, skaičiuoja. Vaiko elgesys liko būdingas autistams, tačiau raida pakito. Delfinai pažadino norą domėtis pasauliu, pasakojo N.Puteikienė.
Pasak jos, delfinų pagalbos dažnai prireikia ir pačiai autizmu sergantį vaiką auginančiai šeimai. Tėvai nurimsta ir išmoksta džiaugtis sunkiai sergančiu vaiku, įsitikinusi specialistė.
Panašūs į žmones
Dviejų savaičių dešimt terapinių užsiėmimų rengiami tik tam tikro amžiaus vaikams nuo ketverių iki dešimties metų amžiaus.
Jei vaikas yra labai agresyvus, turi rimtų psichikos susirgimų, užsiėmimai gali tapti nesaugūs. Per mėnesį delfinariume apsilanko 8 sergantys
vaikai.
Su delfinais bendraujama nuo platformos, tik paskutiniai du užsiėmimai vandenyje.
Tačiau tai priklauso ir nuo delfinų savijautos, ir nuo vaiko būsenos.
Pasitaiko, kad autizmu sergantys vaikai nevaldo agresijos, tuomet delfinai išmoko juos elgtis švelniai.
Jei mažylis iš visos jėgos agresyviai mes delfinui kamuolį, šis savo ruožtu su tokia pačia jėga jį svies vaikui.
Po truputį, besielgdamas švelniau, delfinas tiesiog išmoko vaiką elgtis taip, kaip jis norėtų, kad su juo būtų elgiamasi.
Delfinai specialiai bendrauti su vaikais neruošiami. Šie gyvūnai yra labai panašūs į žmones, jie susibūrę į bendruomenes. Vienišas delfinas neišgyventų panašiai kaip ir žmogus.
Pravirkdė vyrą
Pastebėjome, kad skirtingi delfinai pasirenka bendrauti skirtingus vaikus. Labiau bendrauja patelės ir paaugliai, pasakojo N.Puteikienė.
Terapijos metu pirmiausia užmezgamas akių kontaktas, nes autizmu sergantis vaikas dažniausiai neišlaiko žvilgsnio, nekoncentruoja dėmesio.
Paskui pereinama prie žaidimų kamuoliukais, lankeliais. Vėliau griebiamasi daktilinio kontakto lietimų, glostymų. Jei viskas puikiai sekasi, terapija baigiama plaukiojimu su delfinais.
Delfinų terapiją išbandė ir keturiasdešimtmetis vyras, anksčiau išgyvenęs ilgą komą. Jau po kelių užsiėmimų vyras prasitarė, kad jam bendrauti su delfinais emociškai yra per sunku.
Vyrą taip užplūsdavo emocijos, kad jis pravirkdavo kaip vaikas."
Iš straipsnio -"Delfinai pažadina gyvenimui"
"Padeda visai šeimai
Vienas pirmųjų delfinų terapiją išbandęs ketverių metų berniukas į delfinariumą atėjo visiškai nekalbantis.
Vaikas tik leido garsus. Dabar jis jau baigė pirmą klasę, kalba, skaito, rašo, skaičiuoja. Vaiko elgesys liko būdingas autistams, tačiau raida pakito. Delfinai pažadino norą domėtis pasauliu, pasakojo N.Puteikienė.
Pasak jos, delfinų pagalbos dažnai prireikia ir pačiai autizmu sergantį vaiką auginančiai šeimai. Tėvai nurimsta ir išmoksta džiaugtis sunkiai sergančiu vaiku, įsitikinusi specialistė.
Panašūs į žmones
Dviejų savaičių dešimt terapinių užsiėmimų rengiami tik tam tikro amžiaus vaikams nuo ketverių iki dešimties metų amžiaus.
Jei vaikas yra labai agresyvus, turi rimtų psichikos susirgimų, užsiėmimai gali tapti nesaugūs. Per mėnesį delfinariume apsilanko 8 sergantys
vaikai.
Su delfinais bendraujama nuo platformos, tik paskutiniai du užsiėmimai vandenyje.
Tačiau tai priklauso ir nuo delfinų savijautos, ir nuo vaiko būsenos.
Pasitaiko, kad autizmu sergantys vaikai nevaldo agresijos, tuomet delfinai išmoko juos elgtis švelniai.
Jei mažylis iš visos jėgos agresyviai mes delfinui kamuolį, šis savo ruožtu su tokia pačia jėga jį svies vaikui.
Po truputį, besielgdamas švelniau, delfinas tiesiog išmoko vaiką elgtis taip, kaip jis norėtų, kad su juo būtų elgiamasi.
Delfinai specialiai bendrauti su vaikais neruošiami. Šie gyvūnai yra labai panašūs į žmones, jie susibūrę į bendruomenes. Vienišas delfinas neišgyventų panašiai kaip ir žmogus.
Pravirkdė vyrą
Pastebėjome, kad skirtingi delfinai pasirenka bendrauti skirtingus vaikus. Labiau bendrauja patelės ir paaugliai, pasakojo N.Puteikienė.
Terapijos metu pirmiausia užmezgamas akių kontaktas, nes autizmu sergantis vaikas dažniausiai neišlaiko žvilgsnio, nekoncentruoja dėmesio.
Paskui pereinama prie žaidimų kamuoliukais, lankeliais. Vėliau griebiamasi daktilinio kontakto lietimų, glostymų. Jei viskas puikiai sekasi, terapija baigiama plaukiojimu su delfinais.
Delfinų terapiją išbandė ir keturiasdešimtmetis vyras, anksčiau išgyvenęs ilgą komą. Jau po kelių užsiėmimų vyras prasitarė, kad jam bendrauti su delfinais emociškai yra per sunku.
Vyrą taip užplūsdavo emocijos, kad jis pravirkdavo kaip vaikas."
kazkada per Animal planet maciau laida, kur rode, kaip kazkokiam anglijos seneliu pensione (kur jau gerokai paliege senukai gyvena), buvi ,,idarbintas" katinas
laidoj kalbejo, kad zymiai sumazejo mirstamumas, depresijos ir blogu nuotaiku atveju, kad dauguma seneliu labai dziaugiasi, kad tas katinas yra ir jei gali su juo pazaisti, pabendrauti ir paglostyti (tie, kurie nepageidauja, katinas pas juos nevedamas)
katinas kiekviena diena vaiksto kartu su darbuotojais pas visus senukus vizitacija taip sakant atlieka
laidoj kalbejo, kad zymiai sumazejo mirstamumas, depresijos ir blogu nuotaiku atveju, kad dauguma seneliu labai dziaugiasi, kad tas katinas yra ir jei gali su juo pazaisti, pabendrauti ir paglostyti (tie, kurie nepageidauja, katinas pas juos nevedamas)
katinas kiekviena diena vaiksto kartu su darbuotojais pas visus senukus vizitacija taip sakant atlieka
QUOTE(kykute @ 2007 07 19, 13:37)
Čia, kiek atsimenu, Daivos D. pagrandukas taip vaikščioti mokėsi
Ne, čia Seterių mamos vaikas, ne mano Maniškių kailis per trumpas, kad įsikabintų. Jie tik šiaip draugavo ir tebedraugauja, susigalvoja visokių bendrų žaidimų.
Turiu ir savo šeimoj pavyzdį, kai sunkiai sergančiam žmogui šuo padėjo pasveikti.
Seniai domiuosi šunimis-vedliais (aklųjų ar kitų neįgaliųjų). Beje, netgi mūsų įstatymai numato, kad toks šuo turi būti įleidžiamas visur - į parduotuvę, lėktuvo saloną, restoraną, bet kokią įstaigą. Tik pas mus kažkodėl niekas nemato reikalo tokio įstatymo laikytis...
Dar svarbi ir labai reikalinga šunų veiklos sritis - pagalba sutrikusio vystymosi vaikams. Daugelyje šalių šunys naudojami kaip autistų gydytojai, ir tai jau seniai nieko nestebina.
QUOTE(Daiva D. @ 2007 07 19, 15:06)
Seniai domiuosi šunimis-vedliais (aklųjų ar kitų neįgaliųjų). Beje, netgi mūsų įstatymai numato, kad toks šuo turi būti įleidžiamas visur - į parduotuvę, lėktuvo saloną, restoraną, bet kokią įstaigą. Tik pas mus kažkodėl niekas nemato reikalo tokio įstatymo laikytis...
Pati mačiau situaciją su nerege mergina ir šuniuku-vedliu (kiek pamenu tai buvo auksaspalvis retriveris) Ėjau į VU pro Prezidentūrą ir kaip tik tuo metu į ją ėjo mergina su šuniu-vedliu. Išbėgo apsaugos darbuotojas pamatęs, kad kažkas kyla į pastatą šunimi. Bet priėjęs pamatė, kad mergina neregė, tai ne tik, kad viską suprato, bet dar ir atsiprašė, kad suabejojo lankytojais Ir pasisiūlė padėti "apžiūrėti" pastatą
Negi iš tikrųjų neleidžia su šuniu vedliu į minėtas įstaigas? Tai jau virš žiaurumo būtų
Į lėktuvo saloną dabar su šunimis tai leidžia: bent jau su jorkiukais žmonės tai skraido kaip pasiutę
Matyt ne kurie restoranai su parduotuvėm - be tolerancijos žmonėms su negalia.
Mane labai stebina žmonių su šunimis varymas iš lauko kavinių. Aš suprantu, jei tas šuo kelia problemas ir savininkai jo nesutramdo ar nemato reikalo tą daryti, bet jei šuo ramiai ilsisi prie šeimininko kėdės ir netrukdo žmonėms, tai juk neturėtų būti didelė problema.
O į temos klausimą, tai manau taip: gali priversti gyventi, sveikti ir net nesirgti (pvz. juk žinoma, kad žmonės turintys gyvūnų rečiau kenčia nuo alergijų ir turi "stipresnį" imunitetą )
Čia straipsnis apie tai, kaip Vilniuje aklosios su vedliu niekur nenori įleisti http://www.delfi.lt/...php?id=12638208 (priminsiu, kad Vilniaus gyvūnų auginimo taisyklėse, prie punktų, kur išvardinta, kur draudžiama vestis šunis, yra pabrėžta, jog šunims-vedliams daroma išimtis).
O čia tai, ką prieš porą mėnesių mačiau Škotijoje.
Šunys vedliai-įleidžiami ir į kapines.
Šunų-vedlių treneriai vedžioja savo auklėtinius įvairiausiais maršrutais, pvz, eina į dideles, pilnas žmonių parduotuves.
Šita mergina irgi ką tik apsilankė parduotuvėje.
Šunys vedliai lydi ne tik akluosius. Ne kartą mačiau neįgaliuosius, sėdinčius vežimėlyje, su pagalbininku - šunimi.
O čia tai, ką prieš porą mėnesių mačiau Škotijoje.
Šunys vedliai-įleidžiami ir į kapines.
Šunų-vedlių treneriai vedžioja savo auklėtinius įvairiausiais maršrutais, pvz, eina į dideles, pilnas žmonių parduotuves.
Šita mergina irgi ką tik apsilankė parduotuvėje.
Šunys vedliai lydi ne tik akluosius. Ne kartą mačiau neįgaliuosius, sėdinčius vežimėlyje, su pagalbininku - šunimi.
Prisiminiau istoriją, močiutė pasakojo. Prieš karą dar, kaimynystėje gyveno vyras ir moteris, jau vyresnio amžiaus, be vaikų. Tam vyrui buvo amputuotos kojos. Tai štai, jie turėjo šunį. Tam ciūcikui įduodavo pintinę su sąrašu, jis žinojo kelią, nubėgdavo į parduotuvę, su pardavėjomis buvo sutarta, jos sudėdavo produktus ir jis parnešdavo namo O jeigu paduodavo kanę, jis eidavo kitu keliu - pienuko parnešti
ka mes darytumem be savo angeliuku gyvunu jie gina, guodzia, liudi ir dziaugiasi kartu.. nieko nera geriau kaip tos dvi protingos akys, zvelgiancios i seimininka su begaline meile ir atsidavimu juk kiek istoriju, savu ir svetimu, kai sunys isgelbsti skestancius, degancius, paskendusius depresijos liune.. ir ka cia bepridursi!
Kažkaip man nelabai patiko temos klausimas: "ar tikrai gyvūnai tik blogis". Mano nuomone gyvūnai yra tik gėris O dėl kai kurių "blogų" gyvūnų poelgių yra kaltas tik žmogus