Laimingos įvaikinimo istorijos

#61
QUOTE(Tuoj @ 2007 11 07, 15:08)
1. Kaip noriu, taip ir reaguoju ax.gif
2. Jis tai spres, bet tu jau nusprendei: "as esu mamyte jos siuo metu ir iki 18 metu"  blink.gif  blink.gif  blink.gif



Nuosirdziai aciu, kad uz mane nusprendei parasydama si zodi
Atsakyti
#62
Aš galiu papasakot savo istoriją. Esu įvaikinta. tai žino tik artimiausi žmonės. niekada to neslėpiau, bet pati sužinojau, kai man buvo 18 metų. mama papasakojo. ir tikrai neatsirado jokios neapykantos ar pireštaringų jausmų. apie savo biologinę mama paprašiau papasakot tik iš smalsumo. tai buvo vienintelis kartas, kai šnekėjome šia tema. daugiau nei aš, nei mano tėveliai jos nelietėme. jai nejaučiu nieko, nei meilės, nei neapykantos. ką galima jausti visiškai svetimam žmogui? nieko... o savo tėveliam pradėjau jausti tik dar didesnę meilę ir pagarbą. mane namo parsivežė, kai man buvo kelios dienos. biologinė mama manęs atsisakė, nes aš buvau reikalinga tik prisirišti vedusį vyra prie savęs. deja, jam ji nerūpėjo, todėl ir aš tapau nereikalinga. mano mama buvo patyrusi kelis persileidimus ir vaikučiu turėt nebegalėjo. esu be galo dėkinga jiems, kad įsivaikino mane. man niekada nieko netrūko. buvau ir esu be galo mylima. dabar jau turiu savo šeimą, turiu nuostabią dukrytę. turiu svajonę įsivaikinti vaikutį ir žinau, kad kažkada tai padarysiu ax.gif
Atsakyti
#63
Aurelija, kokia grazi istorija.
Atsakyti
#64
Pagalvojau, kad jei po daugelio metų taip galvotų arba taip pasakytų mano dukra tai man būtų pati didžiausia dovana gyvenime. Tada žinočiau, kad viską dariau gerai.
Atsakyti
#65
QUOTE(Dar @ 2007 11 15, 16:49)
Pagalvojau, kad jei po daugelio metų taip galvotų arba taip pasakytų mano dukra tai man būtų pati didžiausia dovana gyvenime. Tada žinočiau, kad viską dariau gerai.

Man irgi blush2.gif wub.gif
Atsakyti
#66
QUOTE(Dar @ 2007 11 15, 15:49)
Pagalvojau, kad jei po daugelio metų taip galvotų arba taip pasakytų mano dukra tai man būtų pati didžiausia dovana gyvenime. Tada žinočiau, kad viską dariau gerai.

Ir man
Atsakyti
#67
QUOTE(Dar @ 2007 11 15, 15:49)
Pagalvojau, kad jei po daugelio metų taip galvotų arba taip pasakytų mano dukra tai man būtų pati didžiausia dovana gyvenime. Tada žinočiau, kad viską dariau gerai.


Ir man wub.gif
Ačiū už gražius žodžius tėveliams, Aurelija_, jie teikia vilties, kad ir mes kada nors išgirsim tokius pačius... wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo dara: 16 lapkričio 2007 - 09:08
#68
Dieve,apsaugok ir apšvisk visu norinciu isivaikint protus! Tik globoti vertetu tuos vaikucius is vaiku namuciu. Patariu is savo labai skaudzios patirties. Nes dabartinis musu gyvenimas- PRAGARAS! Tais laikais pries 14 metu mums irgi atrode, kad viskas bus grazu, bet deja.... Isivaikinom mergaite ir berniuka. Abu dabar paaugliai. Su berniuku jokiu problemu( ji jauna mamyte palikusi)nuostabus vaikinukas, grazuolis ir saunuolis. Mergaites mamyte sedejo kaleijme...nu atrodo ,kad toks pats likimas laukia ir dukrytes...nevaldoma, kleptomane ir t.t. kas begali buti blogiausia... O valstybes tarnautojai tik uzuojauta mums gali pareiksti ir tiek..Nes jau istatymai toj musu Lietuvelej...pasirodo sesiolikmeciai tik pirkti alkoholio negali o jau gerti-taip. Nieko cia nebepadarysi ir i m-la gali nebeiti mokslas privalomas tik iki 16-0s.

Atsakyti
#69
QUOTE(elvyrrr @ 2007 11 17, 16:55)
Dieve,apsaugok ir apšvisk visu norinciu isivaikint protus! Tik globoti vertetu tuos vaikucius is vaiku namuciu. Patariu is savo labai skaudzios patirties. Nes dabartinis musu gyvenimas- PRAGARAS! Tais laikais pries 14 metu mums irgi atrode, kad viskas bus grazu, bet deja.... Isivaikinom mergaite ir berniuka. Abu dabar paaugliai.


Ir visų norinčių gimdyti protest.gif : nes deja, iš savo šeimos patirties galiu tooookių istorijų pripasakoti apie paauglius, kad bet kam praeis noras gimdyti.

Tikrai užjaučiu dėl visų nelaimių. Ir gal būt forume galima ieškoti pagalbos, išeities ir pan. Tačiau toks šauksmas apšviesti kitus skamba absurdiškai, kai iš vieno atvejo daromos globalios išvados. Lygiai taip pat galiu visiems šaukti, kad nevažiuotų su mašinomis, nes jau ne vienas mano giminaitis ar pažįstamas žuvo avarijoje, nevalgyti grybų, nes mano mokslo draugė apsinuodijo ir mirė ir pan.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ute: 17 lapkričio 2007 - 18:34
#70
QUOTE(elvyrrr @ 2007 11 17, 16:55)
Nes dabartinis musu gyvenimas- PRAGARAS!

elvyrrr, labai uzjauciu jusu seima, gyventi tokiomis salygomis isties pragaras.
gaila, kad jusu mergaite taip sunkiai isgyvena paauglyste, bet gal imanoma jai padeti - ir tuo paciu jums? yra psichologu, kuriu specializacija - paauglystes problemos, gal verta su jais pasikonsultuoti? ax.gif
Atsakyti
#71
visi takeliai jau numinti, labai daug tikėjomės iš psichologų, bet deja...Suprantu,kad ir su savais vaikais visko būna, bet mūsų atvejis matyt išskirtinis. Jeigu pažiūrėti statiską (sakė nepilnamečių sk.darbuotoja) masiškai atsisakoma globojamų vaikų. Mūsų atveju tik kentėti ir daugiau nieko ,kol atsidurs kalėjime ar pan. Žinau ir tai nepadės. Širdis plyšta esi visiškai bejėgis ir žinai, kad niekas niekada tau nepadės. O kas gi gali padėti? Va su grybais paprasčiau, žinai,kad nereikia rinkti nuodingų ir nerenki, bet ir tai kai kam per neapdairumą pasitaiko...
Atsakyti
#72
QUOTE(elvyrrr @ 2007 11 18, 21:49)
visi takeliai jau numinti

Suprantu, kad esate nusivylę, jaučiatės bejėgiais beviltiškoje situacijoje ir pagalbos nesitikite. O kokiame mieste jūs gyvenate? Gal galėčiau padėti pabandant dar sykį kreiptis pagalbos... juk blogiau jau nebus...
Atsakyti