As - svarstykles, jis - avinas. Esu skaiciusi viena priestaringa nuomone apie si derini, kad atseit arba viskas arba nieko.
Draugaujame daugiau nei 2 metus ir galiu pasakyti, kad siai dienai jauciuosi issunkta, is avinelio sunkiai besulauksi atsiprasymo gaidos, ar bent jau savo kaltes pripazinimo. O tai tikrai vargina... pati regis stengiuosi isklausyti kad ir kaip pikta buna.., nesakau as irgi skeliu ziezerbas, bet..galiu duot galva nukirst kad visada isklausau ir stengiuosi suprasti problema, dazniausiai ir nusileidziu ar bent jau suvaidinu kai jegu gincytis nebelieka.. nieko nuostabaus- jei esu uztikrinta savo tiesa ir nenusileidziu, nenusileidzia ir jisai, zodziu..nenoriu kategoriskai teigti, bet ko gero ant rankos pirstu galeciau suskaiciuoti kartus, kada jis isties pasijaute kaltas ir tai parode per du metus. O, bet, taciau... yra grazioji pasakojimo puse, avinelis nors ir uzsispyres ir uzpykes, niekada nepaliks bedoje, apskritai turbut jis pats geriausias, paslaugiausias zmogus koki pazistu. Siaip pykstames gana daznai, bet kai nesipykstam bunam patys geriausi draugai ir partneriai, apkalbinetojai ir bendradarbiai visame kame. Viska darome kartu, is sono gali atrodyti kaip kokia priespauda, bet ir jis ir as esame linke papildyti vienas kito darbelius, pagelbeti, todel kartu praleidziame labai daug laiko. Net susipyke tupim vienam kambary ir keikiames kol susitaikom

zodziu vertinu sia draugyste, o siam zenlu suderinamume kad ja issaugoti, reikia nusileisti, visada