QUOTE(saratukas @ 2007 05 14, 21:44)
Svajojiu, kaip gyvensim vieno kambario butelyje su savo maziuku

Nereikes trintis su visa seimyna. Kai uzsidirbsiu galesiu maziukui nupirkti rubeliu, o nereikes prasyti, kad kas atiduotu. Ir kai vaikas paaugs atiduosiu visa save, kad isaugtu geras ir doras zmogus.
Viso to jums ir linkiu!
Papildyta:
QUOTE(**SM** @ 2007 05 13, 21:16)
Galvoju kaip greičiau išgrūsti diedą prikakojusį man į dušią iš širdies, stengiuosi jam atleisti, nes šiaip žiauriai pikta ant jo esu ir niekaip man neišeina jam atleisti

protas suvokia, kad reik atleist, bet širdis nusiteikusi karingai
Zaizdoms uzgyti reikia laiko, pykciui taip pat, tokie dalykai nepraeina nepalike zymiu, deja... taciau ateis diena ir nebesijausi taip.