Sveikos, maitinančios mamos
Mielai kartais įsijungčiau į jūsų pokalbius, jeigu priimsite
Man labai keista, kad maitindama savo pyplį, kuriam dar tik eina šeštas mėnuo, kartais esu priversta jaustis kaip kokia nenormali. Nes kai pasakai kam nors, kad vis dar maitini, žmonės išpūčia akis "Taip ilgai????"

O jeigu dar užsimeni, kad jis iki šiol nieko daugiau nėra ragavęs, tai išvis atrodo, kad vos ne badu marinu savo vaiką. Ir, kas keisčiausia, taip reaguoja ne tik vaikų neturintys, bet netgi panašaus amžiaus pyplius auginantys tėveliai

Nesuprantu, nejaugi mūsų visuomenė taip nieko nenutuokia apie vaikų auginimą? Va, vakar buvo svečiuose šeima su 10 mėn. kūdikiu, tai negalėjo atsistebėti, kad iki šiol maitinu. Ta mama vaiką maitino nepilną mėnesį, nes po to "dingo" pienas

Dabar vaikas valgo viską, ką ir suaugusieji, vietoje mišinuko geria karvės pieną, prie mano akių į manų košę mama įvarė keturis šaukštelius cukraus

Mes su vyru tik susižvalgėme ir nieko nesakėme. Keistokai mums tai pasirodė, bet nejaugi pradėsi mokyti. Mūsų požiūriai į vaikų auginimą labai skiriasi, mat mes labiau linkę skaityti knygas, žurnalus mamoms ir straipsnius internete, o jie - klausytis bobučių patarimų. Bet, kaip sakoma, kiekviena mama geriausiai žino, ko reikia jos vaikui. Nors vis tiek kažkaip nejaukiai pasijutau, kai teko eiti į kitą kambarį pamaitinti savojo, nes jaučiu, kad jiems tai pasirodė nelabai normalu.
Ką manote apie tokius dalykus, mamytės? Ar susiduriate su tuo?