QUOTE(Elėja @ 2007 08 08, 21:46)
Esam kartu dar tik porą mėnesių. Santykiai rutuliojasi labai greitai, jaučiuosi atradusi savo antrąją pusę. Jis sako, kad su niekuo taip gerai nesijautė, kad be galo mane myli ir nori, kad gyventume kartu. O aš esu sykį jau gyvenusi su vyru ir po to sau pasakiau, kad po vienu stogu gyvensiu tik su savo teisėtu vyru arba žmogumi, kuris man bus bent jau pasipiršęs. Nes santuoka man yra aukščiausia meilės išraiška. Tuo tarpu jo santuoka prieš metus iširo. Ir dabar jis kalba, kad neves anksčiau nei po poros gyvenimo kartu metų ir to apsisprendimo nepaspartintų net ir kūdikis. Jo meilę jaučiu kiekvieną dieną ir jis sako neabejojantis dėl savo jausmų. Sako, kad tai aš abejoju mūsų santykiais, jei nesutinku kartu gyventi. Bijau, kad jei atidėsiu gyvenimo kartu momentą, galime nutolti vienas nuo kito, nes dabar leidžiame kartu kiekvieną minutę, kadangi atostogaujame. Dažniau nakvoju pas jį, nei savo namuose. Tačiau, kad grįšime į darbus, susitikimai tikėtina paretės. Nenoriu, kad tai būtų tiesiog dar vienas "pagyvenimas" kartu. Esu tikra savo jausmais ir noriu tai įtvirtinti santuoka. Kita vertus, jo jausmais taip pat neabejoju, suprantu, kad neseniai išgyventos skyrybos paliko savo pėdsaką. Be to, mūsų pažintis labai dar šviežia. Bet man akivaizdu, kad mes dvi obuolio puselės. Logiškai mąstant, tuoktis per anksti, bet gal per anksti ir kartu gyventi?
Manau, kad taip. Tavo vietoje kartu pagyventi neskubėčiau. Tiesiog jums abiems reikia daugiau laiko.