Mano draugė - mano vaikino ex

Teks draugei pasakyti. Tik sunku isivaizduoti kaip judvi toliau bendrausite, kai nebeturesite "idomiausios temos". Juk neleisi jai blevyzgot ant tavo vaikino? O ir jai gali buti abydna, kad taves pasiilgo ir grizo, o vat jos po issiskyrimo nepasiilgo. Na ziurint koks jinai zmogus. Visgi kai pasakysi jai sia naujiena, patarciau but atsargesnei su ja, kad bedu tau nepridarytu.

istorija gana ilga ir sudetinga, bet pameginsiu viska nuosekliai paaiskinti, nes tikrai reikia nuomones "is salies". Taigi kai pradejau draugauti su savo dabartiniu vaikinu, issiaiskinom, kad jo buvusi yra mano vaikystes laiku drauge (musu mamos net kartu i poliklinika vaiksciojo, kai nescios buvo).  mano su ta drauge santykiai buvo nutruke,taigi labai norejau jai parasyt, bet nedrisau, nes man atrode kvaila taip imt ir pasakyt "o labas, as draugauju su tavo buvusiu, gal nori arbatos?". veliau su vaikinu issiskyrem..tiksliau jis padare taip, kad as ji palikciau. cia jau prasideda sudetingumai. mes su juo labai pykomes, bet mylejom vienas kita nesvietiskai. jis nusprende, kad man geriausia bus be jo, mane, kad be jo busiu laimingesne, bet zinojo, kad graziuoju as skirtis nenoresiu (tikrai nebuciau sutikus tiesiog skirtis). tai jis...sukure istorija kaip mane isdavinejo. taigi po didelio barnio as ji palikau. tada po keliu savaiciu, parasiau tai draugei. mes pradejom susitikinet, labai susibendravom, vel tapom labai geros drauges. aisku as jai papasakau viska apie vaikina ir viena labiausiai mums patikusiu temu pokalbiams budavo..varymas ant jo.. po mazdaug puses metu jis man papasakojo kad melavo, viska paaiskino, nebeistvere be manes. po ilgu apmastymu grizau pas ji, nes vis dar be proto myliu.. ir dabar iskilo problema: kaip apie tai reikes pasakyt tai draugei..buvau minejusi jai kad vaikinas man vel raso ir lyg nori grizt, o ji tik nusijuoke ir liepe nekreipt demesio...