
Šįkart susidūriau su labai keista problema- sutikau superinį vyrą, protingą, žavų, įdomų kaip asmenybė, mano akimis žiūrint - patrauklų. Žinoma jis ne lietuvis. Susipažinome tryse: aš, jis ir mano pusbrolis. Su pusbroliu jie šelsta kaip maži vaikai - trankosi,mušasi ir pan., o į mane labai atsargiai žiūri- likus dviese nervuojasi ir panikuoja, pirštais barbena į stalą, nesiima iniciatyvos, būna kad nenuleidžia nuo manęs akių,o kartais atrodo,jog išvis stengiasi manęs nepastebėti.


Ir ką man su tokiu daryti? Ar bandyti pačiai pastumti, ar laukti kol vis gi imsis iniciatyvos (ir ilgai gali tekti laukti)

