QUOTE(*Mirabella* @ 2013 04 01, 23:43)
Laimingas rozmarinas, linkiu kad viskas susitvarkytu, kad zmogus atrastu save ir savo kelia.
As pati pikteju kai man pvz nesiseka. Nors turetu buti atvirksciai. Sunkumai turetu zmogu ikvept tikejimo, susitaikymo. Va ir kituose pastebiu tokia tendencija. Agresija ateina kai zmogus niekaip negali atrasti saves. Vis iriasi iriasi pries ta srove. Daug zmoniu, kurie eina dvasiniu keliu patiria ir nuosmukius, nes ne visos praktikos duoda rezultatus ir atsakymus i gyvenimo klausimus. Apima neviltis. Ir tik per Dieva viltis gali rastis.
O malda ir yra tas pat kas Dievo sauktis. Tik tos maldos buna skirtingos. Vienose prasoma gerybiu, kitose isgelbejimo...
Bet kas saukias, tas butinai bus isgirstas.
Neseniai vienas pazistamas uzsenietis pakalbino, paklause internetu kaip man sekas. O man buvo taip sirdy negera. As jam pasipasakojau. Jis man tokio lektoriaus paskaitu dave paklausyt (jose bilijos tiesos aiskinamos ir pan). As jam padekojau. O jisai sako "Cia ne as, cia Dievas jaucia tavo skausma ir veikia per mane"

Galvoju kodel as anksciau su juo niekad nekalbejau ir kodel jo neatsimenu, net jeigu jis ir yra "draugu" sarase ir atrodo protingas ir puikus zmogus. Paziurejau internete ankstesnes zinutes, o ten zodziu kazkokie "posli" komentarai... o dabar galvoju kalba zmogus, skirias kaip diena nuo nakties pats nuo saves ka kalba. As jo ir klausiu kodel tu cia taip idomiai sneki. Tai papasakojo, kad buvo apsinuodijes maistu ir jam nakti pasidare taip blogai, kad jis eme sauktis Dievo. Ir kazkokia sviesa nusileido ant jo ir jam palengvejo. As detaliu nezinau kaip kas, bet jisai tai suprato kaip Dievo pagalba ir apsireiskima. Galima tiketi galima netiketi ... Bet keisciausia, kad gavau nuorodas i paskaitas butent tuo momentu, kai sirdis buvo labai skausmingai uzslegta. Neimanoma paneigti to fakto, kad kazkas vyksta nematomam lygmeny.
Gal galima butu gauti ta nuoroda
Papildyta:
As buvau bepradedanti medtuoti, laikytis dienos rezimo, bet dabar mastau taip - visgi neveltui zmogui yra duotas tas kuno ribotumas ir galimybes, turime veikti cia ir dabar, didziausi darbai juk laukia salia musu, jie ci pat, tai musu artimieji, vaikai, tevai, ir kiti zmones kuriems reikia pagalbos, gyvuneliams meiles, ar ne to atejome i si pasauli, ismokti ir ismokyti meiles, gerumo

medituosime visi nukeliave anapus, ten nera nei laiko nei erdves matavmu, o dirbti turime cia.
Visgi manau laikysiuos katalikisko tikejimo, beto negaliu isivaizduoti savo gyvenimo be knygu, teatro, visu kitu tauriu dalyku, neisivaizduoju saves sekancios isimtinai vedu ismintimi
Papildyta:
Beje, man dabar buna irgi toks jausmas keistas, kelios sekundes iki uzmiegant tarsi girdziu ir matau kazkokius zmones, tuo metu tai atrodo tiek realu, lyg pati buciau salia ju, po to prasbudinu ir tampa kazkaip nejauku...jau pora kartu taip buvo, anksciau tikrai nevyko tokie dalykai