Sveikos, mamytės . Norėčiau sužinoti, ar reikia gimdymo namuose psichologinės pagalbos? Kokios būtent priežiūros pasigedote, ar buvo liūdnų ir baisių, neramių momentų? Parašykite savo nuomone.
Nežinau, gal ta tema jau buvo, bet man ji aktuali. Gal kuri buvot susidūrusi su šiuo reiškiniu?
Man nieko netruko ir jauciausi puikiai, bet manau, kad tokia pagalba tikrai reikalinga. netgi labai... juk ne visos galime dziaugtis motinyste, kai kurioms buna juodu dieneliu, per kurias reikalingas zmogus galintis padeti. ne visos pagimdome sveikus vaikucius ar jauciames puikiai ir galime dziaugtis motinyste.
As UZ!
As UZ!
QUOTE(lapukas @ 2007 08 16, 20:25)
Sveikos, mamytės . Norėčiau sužinoti, ar reikia gimdymo namuose psichologinės pagalbos? Kokios būtent priežiūros pasigedote, ar buvo liūdnų ir baisių, neramių momentų? Parašykite savo nuomone.
Nežinau, gal ta tema jau buvo, bet man ji aktuali. Gal kuri buvot susidūrusi su šiuo reiškiniu?
Nežinau, gal ta tema jau buvo, bet man ji aktuali. Gal kuri buvot susidūrusi su šiuo reiškiniu?
! | Prašome laikytis temos atidarymo taisyklių. ® Nerašykite didžiosiomis raidėmis! Jums skirtas asmeninis įspėjimas |
Na manau pirmiausia reiktu ten ne psichologo o zmogisko personalo
as uz
Abu gimdymus su manimi buvo vyras tai geriausias mano psihologas , bet yra vienišų mamyčių tad manau joms reikalinga užuojauta supratingas žodis ir t.t aš už. Žinoma tai pasirinktinai jai pati būsima mamytė to nori
QUOTE(Nerytė @ 2007 08 17, 08:04)
Man nieko netruko ir jauciausi puikiai, bet manau, kad tokia pagalba tikrai reikalinga. netgi labai... juk ne visos galime dziaugtis motinyste, kai kurioms buna juodu dieneliu, per kurias reikalingas zmogus galintis padeti. ne visos pagimdome sveikus vaikucius ar jauciames puikiai ir galime dziaugtis motinyste.
As UZ!
As UZ!
kartu su manimi pagimde mergina mergaite ir mazyle po 3 val mire-priezasties nera o ji vienisa vaikiuko tetis paliko likus savaitei iki gimdymo- tokiu atveju manau yra butina psichologo pagalba dar gimdymo namuose. ir siaip manau kad psichologas cia butinas nes kitom net kai viskas gerai tiesiog reikia pagalbos arba net sakyciau teveliam kurie dalyvauja juk nereikia ne sakyti kad kai kurie praranda kontrole ir tada jiem ipac padetu specialistas
Psichologiskai jauciausi puikiai - tiek pirmaji, tiek antraji karta, netgi sakyciau, kazkaip pakyleta. Bet manau, kad reiktu, jog gimdymo skyriuose butu toks psichologo etatas, nes juk buna visko. Pvz., kai gimdziau vyresneli, tai sesutes prasitare, kad viena mamyte pagimde ir pabego, o jos, sesutes, niekaip negali nuramint kudikio, kuri ji paliko. Sake, matyt, vaikelis jaucia, kad mamytes nera ir verkia nenumaldomai... O man taip sirdi uzspaude, taip pagailo to mazo mazulycio zmogucio, atejusio i si pasauli Ir dabar daznai apie tai pagalvoju... Jei butu buves psichologas, tai gal mamytei butu laiku suteikta psichologine pagalba ir ji butu nepabegusi, nes anot sesuciu, ji neatrode kad butu is asocialios seimos ir matyt jai buvo ta vadinama pogimdyvine psichoze ar kas panasaus... Maza kam kokiu bedu yra.... Psichologas tokiais atvejais tikrai praverstu....
manau, kad psichologo reiktu ne tik pagimdzhiusioms, bet ir neshchiosioms. ir ne tik jau kritinese, probleminese situacijose, bet ir normaliose... butu labai sveika bent viena psichologo paskaitele itraukti i kursus neshchiosioms
Sveikos. Aš taip pat už psichologą. Nors nesu vieniša mama, gimdžiau labai žmogiškam kolektyve(čia aš apie gyd ir sesutes) bet pirmos dienos po gimdymo buvo labai juodos, vis verkdavau ir verkdavau. Pati nežinojau ir nesupratau kas man yra. Vaikas gulėjo inkubatoriuj, krūtinė buvo kieta kaip akmuo,pienas nebėgo, o aš vis nervavausi,pykau ant vyro, kad jo nėra šalia(jis dirbo ir dar remontą namie baiginėjo iki mūsų grįžimo). Kasdien lankydavo mama, jei ne ji tai visai būčiau prapuolus. Todėl manau,kad psichologas būtų pagelbėjęs.
QUOTE(katuksss @ 2007 08 17, 08:51)
Na manau pirmiausia reiktu ten ne psichologo o zmogisko personalo
Sutinku, kad pirmiausia ta pirkliška aplinka turėtų keistis.
Ar sostinėje yra gimdymo namuose psichologas? Aš jau nekalbu apie provincijas
As taip pat manau, kad butu ne pro sali psichologijos paskaiteles jau nestumo metu, kad moterys zinotu kas ir kodel vyksta ju organizme ir kad jaustis visai nelaimingai yra normalu. Gal tada ir krizes isgyventi nebutu taip sunku.