Įkraunama...
Įkraunama...

Mano vyras įvaikintas ir aš to nežinojau

QUOTE(voruzele @ 2007 08 27, 18:12)
Va tokioj aplinkoj išaugino sau tarną, bevalį, paklusnų vergą.


Bet ar anksčiau to nepastebėjai? Iš tavo pasakojimų vyras iš viso keistai atrodo. Ar jam nesvarbi jo žmona, vaikas? Kodėl jis tuomet tave vedė? Keista situacija.
Atsakyti
QUOTE(voruzele @ 2007 08 22, 10:19)
Manau, kad kiekvienas turi turėti pasirinkimo teisę gyvenime. Gal aš būčiau norėjusi gimdyti vaiką nuo to vyro, apie kurį žinau, apie jo tėvus žinau, apie jo senelius žinau. Aš toks žmogus, kuriam labai svarbi žmogaus praetis. Aišku, yra ir kitokie žmonės, kurie žiūri tik čia ir dabar. Aš tokiems nepriklausau. Todėl jaučiuosi apgauta. Žiauriai apgauta.


ar tikrai?... daug ko žmogus tiesiog nesirenka. aš irgi turiu dabar daryt sprendimus, apie kuriuos nei galvojau, nei mąsčiau. pirma reakcija buvo irgi stiprus šokas, depresija, kaltinimas, atsiribojimas. bet per viską pereini ir pamatai, kad kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresniais smile.gif

tau svarbi praeitis. tu žinai savo giminės medį. bet negali tikėtis, kad visi taip pat turi daryt ar taip pat žino ar teikia tokį pat svarbumą. aišku, skaudu, jei anyta melavo, o tavo vyras tylėjo. bet yra daug psichologinių veikimo mechanizmų, kurių vien tik tavo noras žinoti negali būti atlieptas ir duoti tau teisingo atsakymo.

QUOTE(alter ego @ 2007 08 28, 10:34)
Matot, kaip suprantu, jos vyrui tai nereikalinga. Tai jis pasirodo jaučia nuoskaudą, kad jo žmona nusikalto sužinodama tai, ką kiti žinojo, tik ji ne.
Apskritai iš šios temos kyla pamastymai ar šiais laikais bendraujant artumas ir pasitikėjimas yra vertybė, noras pažintį žmogų tampa smerktinas? wink.gif


paskaičius temą aš tiesiog manau, kad daug problemų yra susiję su anyta. negaliu sakyt, kad jinai gėdijas įvaikinimo fakto, nes nei temos autorės, nei anytos, nei vyro nepažįstu. bet kažką panašaus neįvardinto anyta visgi jaučia ir slepia. sūnui matyt yra irgi kažkaip įteigus, kad tai kažkas negero ir neigiamo. turiu pavyzdžių panašių.
mano supratimu ta situacija yra dirbtinai sukurta, bet nemanau, kad nėra pataisoma.

klausimas voruzelei - ar tu nori išsiaiškinti šitą skaudulį su vyru ir anyta ar nori pati likt susiskaudinus?
mano supratimu brandžiau ir sudėtingiau yra bandyt išsiaiškint. tik nereikia tikėtis, kad tai paprasta lyg pirštais spragtelėjimas. suprantu, kad sunku, bet tau spręst ką tu toliau nori daryt. jei trimituosi vyrui, kad gal nebūtum tekėjus už savo vyro, jei būtum žinojus, kad jis įvaikintas, ar nemanai, kad vyrui yra tai skaudu girdėt? o gal anyta dar kažkaip kreivu veidrodžiu pašviečia... g.gif

QUOTE(agnita @ 2007 08 28, 10:40)
Negerai padarė, kad nuslėpė, bet tai nėra mirtina nuodėmė, mane neištikimybė sužlugdytų, bet toks dalykas ne.


man atrodo skaudžiausias šioj situacijoj voruzeles vyro nenoras kalbėtis, atsiskyrimas. tai problema. bet negali laužt žmogaus, jei jis kitaip viską mato ir negali duoti iš karto to, ko tu nori.
jei voruzele myli savo vyra, nori su juo gyvent, gal reikia palaukt. žmogui kartais sunku susivokt savo noruose ir jausmuose, kai tema yra skaudi ir pastoviai į ją atsiremiama. skubotumas tikrai nėra geriausias pagalbininkas santykiuose. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo doris: 28 rugpjūčio 2007 - 10:35
Pirmiausia reikia susivokti savyje ko pats nori g.gif ,ar nori išsaugoti šeimą ar ne ir daug kitų dalykų, juk ne ši situacija problema dabar, reikia žiūrėti į priekį.
Atsakyti