Įkraunama...
Įkraunama...

Mano vyras įvaikintas ir aš to nežinojau

voruzele, turiu klausimą - ar tu tekėjai už savo vyro tik todėl, kad pagal jų pateiktus domenis buvai apskaičiavusi, kad tai idealus tėvo variantas tavo vaikui?
Tuomet galiu suprasti tavo įsižeidimą - tave apgavo, nes gavai prastesnės kokybės vaiką.
Bet jei vyras tau buvo artimas žmogus su kuriuo nusprendei kurti gyvenimą kartu, jei tau priimtinas jo požiūris į gyvenimą, tai tada koks skirtumas rusas jis, ar lietuvis, jo tėvai tokie ar kitokie? Jei tai buvo jūsų abiejų sprendimas turėti vaiką - tai vaiko šaknų paieška ir dar pretenzijos dėl to - atrodo juokingai.
Atsakyti
Aš taip pat manau, kad lendi ne ten kur tau reikia (čia aš nekalbu apie vaiko gyvybe ar ligas kurios susiję su genetika). Nejau susipažinusi su vaikinu ir artimiau draugaudama imi knaisiotis jo šaknyse - o ką jei jo prosenelis ar proprosenelis alkoholikas ar koks žmogžudys? Kas tada - tada jau jis tau netinkamas, nes jo šaknys ne tokios kokių norėtum? Pati auginu įvaikintą vaikelį ir į visą šitą situaciją žvelgiu kiek iš kitos pusės. Ir tikrai manau, kad tai tik tavo vyro ir jį įvaikinusios šeimos reikalas. Jei jie patys nenori knistis tame reikale - nelysk ir nedraskyk jiems širdžių.
Atsakyti
manau kad ne tie tėvai kas pagimdė, o tie kas užaugino. ir visgi manau, kad vyras turėjo teisę nesakyt, kad jis įvaikintas ar kokia jo tikrų tėvų praeitis -- gal jis ir pats jos gerai nežino.
Atsakyti
QUOTE(voruzele @ 2007 08 22, 10:19)
Jei būčiau tik aš, tai tikrai nuryčiau tą melą ir bandyčiau užmiršti. Bet kai žiūriu į savo vaiką, vis iškyla mintys, kas jis iš tikrųjų. Bet aš tolstu nuo tų žmonių. Dabar jau aš noriu užsiverti.

Manau, kad kiekvienas turi turėti pasirinkimo teisę gyvenime. Gal aš būčiau norėjusi gimdyti vaiką nuo to vyro, apie kurį žinau, apie jo tėvus žinau, apie jo senelius žinau. Aš toks žmogus, kuriam labai svarbi žmogaus praetis. Aišku, yra ir kitokie žmonės, kurie žiūri tik čia ir dabar. Aš tokiems nepriklausau. Todėl jaučiuosi apgauta. Žiauriai apgauta.

Jis tavo vaikas. tavo ir vyro, kurį myli. mažai? kas pasikeis, jei sužinosi, kad jo tėvai bomžai?

g.gif ar tai nebus tikroji problema ir tik keli klausimą kodėl tolsti?

o jei ta praeitis - jam labai svarbi taip pat, svarbi tiedk kad skauda..... kažkada išsiskyriau (ir labai skausmingai) su žmogumi kuris mane rėmė prie sienos, kad išsiaiškintų, kodėl aš nenoriu kalbėti apie savo praeitį. Jis pasakojo - aš ne. jam pasirodė įtartina... o mane ta praeitis žalojo ir žeidė deina iš dienos... tiesą sakant išsigandau kad kankins ir toliau to žmogaus veidu..... ir sužaidžiau.. teisingiau pasąmonė sužaidė.
dabar susitikęs sako kad padarė klaidą. bet dabar jis irgi praeitis, kuri sužeidžia... ir tada mąstau apie tavo situaciją - pernelyg besigilindama į praeitį gali prarasti ateitį. Tarkim - skyrybos. Sakai kad abejoji savo vyro jausmais. vaiko nelankys. kas tavo vaikas tada? tas kuris neturi ne tik senelių bet ir tėvo?
Atsakyti
Nesmerkiu nei įvaikintų, nei įsivaikinusių. Tikrai nesmerkiu ir neniekinu. Bet jei aplinkiniai žino, kodėl man turi būti nesakoma tiesa? Ar aš turiu eiti svetimų, man nepažįstamų žmonių klausti, ar galėčiau sužinoti iš savo vyro. Ar įkišti į smėlį galvą, kaip stručiui, ir vaidinti, kad nieko nežinau?
Dauguma pasisakančių čia tokie teigiami, kuriems net nerūpėtų, kas jų išrinktųjų tėvai - alkoholikai ar žmogžudžiai. Bet taip yra tik teoriškai. Tik nedidelė dalis užsimerktų ir nekreiptų dėmesio į tokius faktus. Kiti galbūt stebėtų iš saugaus atstumo, kol tokį žmogų prisileistų arčiau.
Bet aš kažkodėl nemanau, kad mano vyro tikrieji tėvai buvo asocialūs. Gyvenime būna įvairių nelaimių. O žinant mano anytos požiūrį į kitus žmones, jos panieką mažiau išsilavinusiems, jau nekalbant apie degradavusius, būtų sunku įsivaizduoti, kad ji paimtų tokių žmonių vaiką auginti.
Ir tiesą noriu sužinoti ne todėl, kad juos smerkčiau ar teisčiau. Tiesiog noriu pažinti savo vyrą, jo išgyvenimus. Ne taip yra lengva gyventi meluojant sau ir aplinkiniams. Ne visi taip gyventi nori.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo voruzele: 22 rugpjūčio 2007 - 10:36
Voružėle, jei nori pažinti vyrą tai ir kalbėkis su juo.
Kaip ir dabar, vaikų daugiausia atsisako asocialios šeimos. nelaimės, kai vaikai lieka visai vieni - retos. ir tokius vaikus dažniausiai paima giminaičiai.
QUOTE
Dauguma pasisakančių čia tokie teigiami, kuriems net nerūpėtų, kas jų išrinktųjų tėvai - alkoholikai ar žmogžudžiai. Bet taip yra tik teoriškai. Tik nedidelė dalis užsimerktų ir nekreiptų dėmesio į tokius faktus
maNO giminaičių tarpe yra visiškų alkoholikų. ką tai pasako apie mane? turiu draugę, kurios tėvai labai "padorūs" visuomenėje, bet ką išgyveno draugė.. primena siaubo filmus... Turbūt teko girdėti - per Panoramą sakė, kad Lenkijoje sulaikytas vaikų pornografijos tinklas - apie 150 žmonių, tame tarpe mokytojai, kunigai, banko valdytojas. kas jie? padorūs žmonės ar ... PYYYP gal geriau tykus ramus pijokėlis nei doh.gif doh.gif doh.gif
Atsakyti
QUOTE(p. Kikimora @ 2007 08 22, 12:32)
Jis tavo vaikas. tavo ir vyro, kurį myli. mažai? kas pasikeis, jei sužinosi, kad jo tėvai bomžai?

g.gif ar tai nebus tikroji problema ir tik keli klausimą kodėl tolsti?

o jei ta praeitis - jam labai svarbi taip pat, svarbi tiedk kad skauda..... kažkada išsiskyriau (ir labai skausmingai) su žmogumi kuris mane rėmė prie sienos, kad išsiaiškintų,  kodėl aš nenoriu kalbėti apie savo praeitį. Jis pasakojo - aš ne. jam pasirodė įtartina... o mane ta praeitis žalojo ir žeidė deina iš dienos... tiesą sakant išsigandau kad kankins ir toliau to žmogaus veidu..... ir sužaidžiau.. teisingiau pasąmonė sužaidė.
dabar susitikęs sako kad padarė klaidą. bet dabar jis irgi praeitis, kuri sužeidžia... ir tada mąstau apie tavo situaciją - pernelyg besigilindama į praeitį gali prarasti ateitį. Tarkim - skyrybos. Sakai kad abejoji savo vyro jausmais. vaiko nelankys. kas tavo vaikas tada? tas kuris neturi ne tik senelių bet ir tėvo?



Ne, tai tikrai ne todėl, kad tolstu ir noriu tiesos. Tolstu todėl, kad nebepažįstu tų žmonių, jie melavo man, jie nebuvo atviri. Jei jie negali manimi pasitikėti, aš nenoriu su jais būti.

Tik vyras gali nuspręsti, ar jam reikia vaiko, ar ne. Manęs nuo vaiko niekas neatskirtų, niekas ir niekada. O kaip tėvas elgsis, tegu sprendžia jis pats. Vyras maldavo jam pagimdyti vaiką, o dabar matau, kad jam už jį auginusią moterį nieko gyvenime nėra svarbiau. Jei jis nežengs žingsnio suartėjimui, viskas iširs. Man per sunku gyventi meluojant.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo voruzele: 22 rugpjūčio 2007 - 10:43
QUOTE(voruzele @ 2007 08 22, 11:35)
Bet jei aplinkiniai žino, kodėl man turi būti nesakoma tiesa?


Kartais paciam artimiausiam zmogui yra sunkiausia atverti siela. Svetimam - taip, o va savam - ne. O tiems aplinkiniams gal taip pat niekas nieko nesake, tiesiog taip jau buna, kad ivaikinimo faktus zino visi, nors patys, ivaikine vaika to niekam ir nepasako.
Atsakyti
QUOTE(p. Kikimora @ 2007 08 22, 12:41)
Voružėle, jei nori pažinti vyrą tai ir kalbėkis su juo. Kaip ir dabar, vaikų daugiausia atsisako asocialios šeimos. nelaimės, kai vaikai lieka visai vieni - retos. ir tokius vaikus dažniausiai paima giminaičiai.
maNO giminaičių tarpe yra visiškų alkoholikų. ką tai pasako apie mane? turiu draugę, kurios tėvai labai "padorūs" visuomenėje, bet ką išgyveno draugė.. primena siaubo filmus...  Turbūt teko girdėti - per Panoramą sakė, kad Lenkijoje sulaikytas vaikų pornografijos tinklas - apie 150 žmonių, tame tarpe mokytojai, kunigai, banko valdytojas. kas jie?  padorūs žmonės ar ... PYYYP gal geriau tykus ramus pijokėlis nei   doh.gif  doh.gif  doh.gif


Jis nesikalba. Jei tik aš atsargiai bandau užsiminti, puola, kaip žvėris ir kalba baigta.
Turiu žinių, kad mano vyrui vaikystėje būdavo siunčiami siuntiniai, lyg nuo jo tikrosios močiutės. Jis turi tėvo dovanotą žiedą pilnametystės proga. Bet jo šaknys labai toli nuo Lietuvos.
Ir aš nesiruošiu smerkti, ar pijokai, ar dar ten kas tokie buvo. Noriu tik gyventi tiesoje. Vaikui papasakoti tikrą istoriją.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo voruzele: 22 rugpjūčio 2007 - 10:48
QUOTE(voruzele @ 2007 08 22, 08:47)
Jis nesikalba. Jei tik aš atsargiai bandau užsiminti, puola, kaip žvėris ir kalba baigta.
Turiu žinių, kad mano vyrui vaikystėje būdavo siunčiami siuntiniai, lyg nuo jo tikrosios močiutės. Jis turi tėvo dovanotą žiedą pilnametystės proga. Bet jo šaknys labai toli nuo Lietuvos.
Ir aš nesiruošiu smerkti, ar pijokai, ar dar ten kas tokie buvo. Noriu tik gyventi tiesoje. Vaikui papasakoti tikrą istoriją.

O kitas vaikas yra kieno ? Jis gyvena su jumis ?
Atsakyti
QUOTE(renax @ 2007 08 22, 12:53)
O kitas vaikas yra kieno ? Jis gyvena su jumis ?


Ar mano pirmasis vaikas? Jis yra iš pirmosios santuokos. Gyvena, aišku, kad su manimi. Bet nuolatos (beveik kasdien) bendrauja su savo tėvu. Mes išsiskyrėm, bet vaikui šeima (tėvai ir seneliai iš abiejų pusių) liko.
Atsakyti
Kodėl taip puolama temos autorė g.gif moterį išiko šokas sužinojus tokį svarbų dalyką.Pasimetė.O vyras net nesikalba ta tema blink.gif aš visą laik maniau,kad šeima kuriam tam ,kad savo gyvenimą patikėt kitam.Kad su juo dalintumėmės skausmu ir džiaugsmu.O čia nenormalūs santykiai su mama kažkokie schmoll.gif
Pritariu,kad anūkų mylėt neprivaloma,bet kiek žinau dažniausiai normalūs žmonės anūkus labiau myli nei vaikus.Tampa nuolaidsni ir tt ax.gif
Psichologo reikia ne moteriai o vyrui su anyta.
Dabar apmėtykit mane pomidorais man dzin biggrin.gif
pomidorai2.gif pomidorai2.gif
P.S.Vaikelis jūsų nekaltas dėl tėvo ar anytos nutylėjimo.Mylėkit jį kaip iki šiol ir viskas.Negi meilė vaikui gali pasikeisti per 3-4 dienas.O savo vyrą ar mylit.
Atsakyti