Vis kalba, kaip auklės, kokios literatūros reikia įsigyti, kad žinotume, kaip auginti, maždaug primeta, kada reikėtų pradėti lauktis, kad gimtų tada ir tada... 
Man tai jau atrodo, kad vaikinas labiau už mane vaikų nori. Vis kalba, kaip auklės, kokios literatūros reikia įsigyti, kad žinotume, kaip auginti, maždaug primeta, kada reikėtų pradėti lauktis, kad gimtų tada ir tada...
Vis kalba, kaip auklės, kokios literatūros reikia įsigyti, kad žinotume, kaip auginti, maždaug primeta, kada reikėtų pradėti lauktis, kad gimtų tada ir tada...
MB jau rimtai apie vaikučius galvoja. Tačiau jis pirmiausia nori vestuvių, kad vaikutis gimtų šeimoje 
nors mano nuomone, svarbiausia, kad vaikutis turėtų mylinčius tėvus, o tos vestuvės gali truputį ir palaukti 
nors mano nuomone, svarbiausia, kad vaikutis turėtų mylinčius tėvus, o tos vestuvės gali truputį ir palaukti
Norim abu labai, bet dar kol kas galvojam, kad ankstoka, beto, norim pasidaryti tvirtesnį pagrindą, turėti kažką daugiau Bet manau, jog vistik aš labiau noriu, nei jis 
Bet manau, jog vistik aš labiau noriu, nei jis
mano vuras labai norejo dukrytes ir ja turim.dabar labaj nori sunaus.as biski bijau jog galiu nesusitvarkyt, gyvenam uzsenij ir padat ner kam.bet man sita baime tai yra tai ne. su vyru esu laiminga jis labai myli mus ir padeda ir neabejoju kad taip bus ir toliau.kaip jau tvyrtai nusprendziau kad noriu vaikiuko mums nesigauna 
jau keleta menesiu.vyras liudi kaip ateina tos moteriskos dienos.o as nejuokais issigandau,galvoju gal pas daktare konsultacijai uzsirasyt. 
su vyru esu laiminga jis labai myli mus ir padeda ir neabejoju kad taip bus ir toliau.kaip jau tvyrtai nusprendziau kad noriu vaikiuko mums nesigauna jau keleta menesiu.vyras liudi kaip ateina tos moteriskos dienos.o as nejuokais issigandau,galvoju gal pas daktare konsultacijai uzsirasyt.
taip mes abu noretume, bet nenorime skubeti, viskam savas laikas.
Maniškis labai nori suplanavęs, kada leliukas gims...bet bus, kaip Dievas duos... kalbamės kaip auginsim, auklėsim, kas pasikeis...vedėsi į vaikiškų prekių parduotuvę pačiupinėti mažyčius batukus o aš kūdikėlius net sapnuoju
suplanavęs, kada leliukas gims...bet bus, kaip Dievas duos... kalbamės kaip auginsim, auklėsim, kas pasikeis...vedėsi į vaikiškų prekių parduotuvę pačiupinėti mažyčius batukus o aš kūdikėlius net sapnuoju
Taip, nori dviejų, bet pirmiausia nori namus sutvarkyti kad gyventume gražiai
Susipažinom mes labai jauni, man buvo 17-lika, vyrui vos 16-lika. Padraugavom metus laiko ir kažkaip savaime pradėjome kalbėtis apie tai, kas būtų, jeigu būtų Na, suprantama, kadangi turėjome intymių santykių, tai abiems buvo svarbu apie tai pasikalbėti. Supratom, kad esama per jauni vaikui tokiu metu, bet kažkaip vieningai nutarėm, kad jeigu pastočiau - vaikelis gimtų. Aš tikrai žinojau, kad gimdysiu bet kokiu atveju, o vyras irgi sakė, kad nemestų manęs, nors tuo metu į jo tokias kalbas per daug rimtai ir nežiūrėjau. Mylėjau be proto ir jaučiau, kad mane myli, bet žinojau, kad jaunatviškas naivumas gali padaryti savo... Tikėjau, bet per daug nepasitikėjau, vis tik, įsimylėjęs žmogus gali daug ko prikalbėti. Na, ir atsitiko taip, kad po trejų draugystės metų pastojau. Pirmi mano žodžiai buvo tokie (net nežinau kodėl, gal norėjau tiesiog įsitikinti, kad neverčiu žmogaus rinktis, kad nedarau jam spaudimo): "Atsitiko, kaip atsitiko, tu žinai mano nuomonę tuo klausimu - vaikelį gimdysiu, bet jeigu tu nuspręsi, kad ne laikas kurti šeimą arba, kad nenori praleisti gyvenimo su manimi, aš tikrai suprasiu". Vyrui tai sukėlė juoką, jis tepasakė: "Juk mes apie tai jau kalbėjom Pagaliau bus proga susituokti." Po kelių mėnesių susituokėm Santuokoje jau penkerius metus ir turime du vaikelius, manau, viskas susiklojo tiesiog idealiai
Na, suprantama, kadangi turėjome intymių santykių, tai abiems buvo svarbu apie tai pasikalbėti. Supratom, kad esama per jauni vaikui tokiu metu, bet kažkaip vieningai nutarėm, kad jeigu pastočiau - vaikelis gimtų. Aš tikrai žinojau, kad gimdysiu bet kokiu atveju, o vyras irgi sakė, kad nemestų manęs, nors tuo metu į jo tokias kalbas per daug rimtai ir nežiūrėjau. Mylėjau be proto ir jaučiau, kad mane myli, bet žinojau, kad jaunatviškas naivumas gali padaryti savo... Tikėjau, bet per daug nepasitikėjau, vis tik, įsimylėjęs žmogus gali daug ko prikalbėti. Na, ir atsitiko taip, kad po trejų draugystės metų pastojau. Pirmi mano žodžiai buvo tokie (net nežinau kodėl, gal norėjau tiesiog įsitikinti, kad neverčiu žmogaus rinktis, kad nedarau jam spaudimo): "Atsitiko, kaip atsitiko, tu žinai mano nuomonę tuo klausimu - vaikelį gimdysiu, bet jeigu tu nuspręsi, kad ne laikas kurti šeimą arba, kad nenori praleisti gyvenimo su manimi, aš tikrai suprasiu". Vyrui tai sukėlė juoką, jis tepasakė: "Juk mes apie tai jau kalbėjom Pagaliau bus proga susituokti." Po kelių mėnesių susituokėm Santuokoje jau penkerius metus ir turime du vaikelius, manau, viskas susiklojo tiesiog idealiai
nepatarciau prasideti su tais, kurie nenori vaiku - tai akivaizdus nerimtumo, nenoro isipareigoti ir egoizmo, t. y. gyvenimo tik sau, tam tikru hedonistiniu polinkiu pozymis.
QUOTE(Gordon @ 2010 11 19, 06:19)
nepatarciau prasideti su tais, kurie nenori vaiku - tai akivaizdus nerimtumo, nenoro isipareigoti ir egoizmo, t. y. gyvenimo tik sau, tam tikru hedonistiniu polinkiu pozymis.
Nebūtinai, gal vyras nenori vaikų dėl tos pačios priežasties kaip aš - mano, kad nebūtų geras tėvas. Aš bijau, kad neturėčiau tiek kantrybės, kad apšaukčiau be reikalo, kad paūgėjusių niekur neišleisčiau (bijodama, kad kas bloga nenutiktų) ir t.t. Nenoriu išaugint nelaimingų, suvaržytų, kompleksuotų asmenybių. Nemanau, kad mano nenoras turėt vaikų yra egoistiškas.
Mano draugas nori vaiku,na,sakyciau naturalu,jau subrendo vyriskis tevystei 
As dar ne,kol kas dar ne..
Papildyta:
As vis tiek uzuodziu egoizma.. Nebijokit,egoizmas nera nuodeme,isaugama Nesitiki,kad pas jus tik baime,kad busit bloga mama.. Moteriai gamta suteike dovana- isnesioti,pagimdyti vaika. Taigi,pas visas moteris yra motiniskas instinktas. Didesnis ar mazesnis,bet pas visas.
As dar ne,kol kas dar ne..Papildyta:
QUOTE(palange @ 2010 11 19, 11:49)
Nebūtinai, gal vyras nenori vaikų dėl tos pačios priežasties kaip aš - mano, kad nebūtų geras tėvas. Aš bijau, kad neturėčiau tiek kantrybės, kad apšaukčiau be reikalo, kad paūgėjusių niekur neišleisčiau (bijodama, kad kas bloga nenutiktų) ir t.t. Nenoriu išaugint nelaimingų, suvaržytų, kompleksuotų asmenybių. Nemanau, kad mano nenoras turėt vaikų yra egoistiškas.
As vis tiek uzuodziu egoizma.. Nebijokit,egoizmas nera nuodeme,isaugama
Nesitiki,kad pas jus tik baime,kad busit bloga mama.. Moteriai gamta suteike dovana- isnesioti,pagimdyti vaika. Taigi,pas visas moteris yra motiniskas instinktas. Didesnis ar mazesnis,bet pas visas.
