Mirė maestro Vytautas Kernagis

"O liūdna – pačiam netikėtai, kad taip labai labai – kad numirtum šalia...

Žiūriu į televizorių ir žliumbiu. Pradžioje negaliu susilaikyti, paskui – ir nebenoriu. Mano penkiametis sūnus nustebęs žiūri ir nesupranta, kas darosi – jis pirmąkart mato verkiantį tėvą. Tą patį, kuris per neatsargumą kokį kartą ar du jau yra jam sakęs, kad vyrai neverkia. Žmona klausia: „Jūs būvote pažįstami?“ Ką jai atsakyti? Kad nebuvome? Ar tai tiesa? Na, formaliai nebuvome, tik kodėl taip baisiai liūdna?"...
----------------------------------------------------------------------------------------------
...kaip nenoriu,kaip nenoriu,kad taip butu...kad mirtu tokie zmones.o juk dievo turi buti nors truputi...
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Aš niekad nebuvau pas Kernagį.
Dzūkijoj aš su juo negrybavau.
Tik, pamačiau jį einant pajūriu,
Kada Jamaikoje buvau.

Skridau kartu su jo aš Angelu
Iš metų – begalinių tamsumų.
Rūkiau su Benu stintas Klaipėdoj,
Plaukiau į Nidą riešutų.

Ilgam kely, žvaigždės aky –
Sudie Tau, Vytai Kernagi!
Ilgam kely, žvaigždės aky –
Sudie Tau, Vytai Kernag!.

Alaus negėrėm mes Ąsotyje,
Kartu mes nežvejojom ešerių.
Geriau jau Ukmergėj santechniku,
Negu kapuos politruku.

Mums kirmėlė geriau už vabalą,
Rugiuos ryte aš gaiviai prabundu.
Kada gi baigsis laisvės pagirios?
Miškuos priviso asilų...

Ilgam kely, žvaigždės aky –
Sudie Tau, Vytai Kernagi!
Ilgam kely, žvaigždės aky –
Sudie Tau, Vytai Kernagi!

Aš niekad nebuvau pas Kernagį,
Bet buvo jis atėjęs pas mane
Ir pas kaimyną Algį Vargalį,
Ir pas Kukutį Šiauliuose.

Kol kas, bičiuli mielas, Barde mūs,
Dar susitiksime mes danguje –
Susistabdysim baltą garlaivį,
Baladėm trauksim undines.

Ilgam kely, žvaigždės aky –
Sudie Tau, Vytai Kernagi!
Ilgam kely, žvaigždės aky –
Sudie Tau, Vytai Kernagi!

Iš "Aš esu Severiutė..."

aha ir aš skaičiau lietuvos ryte straipsnį ir dar gyvenimo būde(kur kartu būna) buvo priedas ten jo gydytojas onkologas pasakojo apie jį...Skaitai ir verki beto dar Žmonės žurnale apie jį yra matos kad jis DIdis ir MYlimas žmogus
Kažkaip sunku pagalvot kad jo nebėra...Beto skaičiau temoje kad jo dukra p. Eglė šiame forume yra tiesa? Užuojauta jai ir visom jum kurios gyveno augo su Maestro dainomis
Beto mano ir atžaliukė nėsuprato ko visa šeima verkia ...

DIDIS ZMOGUS BUVO MAESTRO

Labai gaila...Skaudu...Baisu...Kodel Dievas pasiima Tuos, kurie dar taip norejo gyvent...Kodel Tuos, kurie dar tiek galejo pasiekt...
Nuosirdi uzuojauta seimai ir artimiesiems...stiprybes Jums, o Vytautas jau rado savo ramybe...

...Ir kaip bebūtų, kas benutiktų - dabar ir visados - plaukiam į Nidą, Benai, - dabar ir visados - per amžių amžius... Kaip geriausi draugai kažkada kažkodėl niekuomet nesusitikę - plaukiam į Nidą. Dabar ir visados, Benai, dabar ir visados...

gaila zmogaus...bet seis laikais daug kas mirsta nuo vezio net baisu pagalvot

liudna

VIS DAR NESITIKI

uzuojauta artimiesiems. Ne laiku, per anksti teko iskeliauti. Liudna

Gal ką sudomins

Laba diena,
Maloniai kviečiame į renginį Klaipėdoje
Gruodžio 28 d. 17 val.
I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje (Herkaus Manto g. 25)
Rūtos Oginskaitės knygos "Nes nežinojau, kad tu nežinai" pristatymas.
Dalyvauja: knygos autorė, teatro kritikė Rūta Oginskaitė, aktoriai Regina Šaltenytė, Rytis Gustaitis, Sigutis Jačėnas.


Knyga „Nes nežinojau, kad tu nežinai“ kuria išsamų menininko portretą: primenama giminės istorija, bohemiška tėvų namų atmosfera, jaunystė Brode ir pirmasis ansamblis „Aisčiai“. Tai pamatai, ant kurių išaugo Kernagio dainuojamoji poezija, „Kabaretas tarp girnų“, Dainos teatras, programos Palangos „Anapilyje“ ir kt. Knygoje prabyla pats Kernagis, jo artimieji, draugai ir kolegos. Autorė, sumaniai naudodama pokalbių įrašus, leidžia knygos „herojams“ kalbėti pirmuoju asmeniu, kuria savotiškus dialogus, restauruoja situacijas, todėl atsiminimų knyga skaitoma tarsi intriguojantis romanas. Per artisto gyvenimą atskleidžiama ir plati to laiko kultūrinė Lietuvos panorama. Be jau minėtų pokalbių įrašų, naudojama ir daugiau archyvinės medžiagos: laiškai, laikraščių interviu, straipsniai, dokumentai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, dedamas stilizuotas Vytauto Kernagio Vilniaus žemėlapis, kompaktinė plokštelė su autorės išsaugotais 1983–1985 metų koncertiniais kabareto „Tarp girnų“, Dainos teatro įrašais bei dar niekur nematytais 1989–1991 metų vaizdo įrašais.
Artisto Vytauto Kernagio kūryba tapo neatskiriama jo amžininkų gyvenimo dalimi. „Iki skausmo pažįstamos“ dainos ir „beprotiškai fantastiškas“ renginių vedėjas. Ar jis iš tikrųjų buvo amžinai linksmas, savimi pasitikintis, sąmoju trykštantis – ar tai buvo jautraus menininko šarvas? Neatimkime iš artisto jo vaidmens, bet ir pažinkime jį tokį, kokį matė šeima, bendraklasiai, bičiuliai.
"Knygoje „Nes nežinojau, kad tu nežinai“ galima paklajoti po Vytauto Kernagio gyvenimą – jis pats bus šitų klajonių vadovas ir komentatorius." Rūta Oginskaitė

Žmogus išėjo.
Jau metai, kaip niekas neberašo.

Kasdien ką nors vis pamatai,
į sielą krinta gėrio grūdas,
čia naujo namo pamatai,
ten į teatrą žmonės grūdas.
Ir plaukia į gilias marias
Šventosios upė, kaip ir plaukus...
Ne bombos byra, o giles
tau barsto ąžuolas į plaukus...
Pasiklausai dainos, kuri
galulaukėj pabaido kiškį,
ir tobulas eiles kuri,
ir tobulas eiles kuri,
ir tobulas eiles kuri,
kurias kur nori, ten ir kiški

V. Kernagis
;0-