Truputis šviežienos
Protas
Kad ir kur nuklystų nepastovus protas, būtina jį grąžinti savojo aš valdžion - teigė senovės išminčiai ir ne be reikalo. Protas svarbiausias žmogaus įrankis, be jo žmogus vadinamas bepročiu ir daugumoj atvejų visam gyvenimui lieka ligoniu. Protas turėtų būti žmogaus valdomas ar bent jau būti žmogaus draugu. Gana sunku suvokti savo protą atskirai nuo savojo aš, bet žinant jo funkcijas ir atpažįstant jo veiklą, tai padaryti galima gana greitai. Labai svarbu, kad protas nebūtų priešas, be perstojo kuriantis griaunančią veiklą.
Sąvokos suvokimui
Jeigu jūs nežinote, kaip pasielgti, tai pasimetęs protas; jeigu randate vis naujų pasielgimų variantų, bet nežinote, kurį pasirinkti; protas dirba chaoso principu; jeigu jus kamuoja įkyrios mintys, baimės, tai jūs visiškai nevaldote proto, kuris jau skverbiasi į jausmų sferą. Šiuos teiginius reikia apmąstyti, rasti savyje, stebėti. Yra būsena, kai mąstymas sustoja, tada protas pereina į kitą darbo režimą, kuris vadinamas budrumu, budėjimu, absoliutaus sąmoningumo būsena. Tai startas, kai pamatome save - sielą, kai išgirstame savo dvasią, tada žinojimas gimsta viduje. O protas dirba tik tame informacijos diapazone, kuris yra į jį įvestas per gyvenimo eigą. Yra asmenybių, kurios labai daug skaito. Jų informacinis laukas labai didelis, bet, jeigu protas yra nevaldomas, ar net neatrastas savyje, tai ši informacija įveda didžiulį chaosą gyvenime. Viskuo domėtis galima tik tada, kai tą, ką žinai paverti kasdienybe, savimi. Reikia žinoti, kad egzistuoja ir smalsumo narkomanija, kuri niekur nenuveda... taip atsiranda priklausomumas nuo informacijos, kuris gimdo pradžioje ginčus, įrodinėjimus, vėliau - nusivylimą. Kuo labiau yra valdomas protas, tuo didesnę įtaką jis turi žmogaus elgesiui, kūno funkcijom, išoriniam pasauliui. Pvz.: žmogų nors kiek valdantį savo protą nekamuoja įkyrios mintys, baimės, dviprasmiškumai. Žinodamas veiksmo - atoveiksmio principą, žmogus vertina ir išsirenka geriausią elgesio variantą. Laisvės ordino forume vyksta išgyvenimų, bandant valdyti protą, diskusijos, analizės, išsipasakojimai, kuriuose gimsta atsakymai ir veiksmai.
Proto pinklės
Voras išraizgęs savo tinklą laukia aukos. Taip pat ir nevaldomas protas išsikerojęs baimių ir abejonių išraiškose visada sulaukia tų, kurie jį patenkina ginčų ir konfliktų serijomis. Protas žmogui sukuria tikrovę. Atrasti savyje protą, suvokti, kad jis yra tik įrankis, kad jis yra žmogaus tarnas, įmanoma, tik tada, kai žmogus šito nori. Kitu atveju žmogus tapatina save su protu ir mano, kad protas yra jis. Paklauskite savo proto: "kas tu esi" ir jus negausite jokio atsakymo. Tai ne proto ribose atsakyti apie jį patį. Tai - suvokimo, žmogaus kaip visumos reikalas. Protas, kuris - nevaldomas ir chaotiškai pina mintis, priveda žmogų prie nežinojimo, prie pasimetimo, prie tos ribos, kuri nebeleidžia žmogui pamatyti tiesą. Mąstymo procesas yra palaima, nes jis veda prie asmenybės subrendimo. Nevaldomas protas veda į tokį mąstymą, kuris sukelia depresiją, išprotėjimą, haliucinacijas, realybės netekimą, pasinėrimą į sektas, į visokiausias instancijas, kad tik nereiktų pačiam imti atsakomybę už savo mąstymą ir veiksmus, už - proto kontrolę. Chaotiško proto žmonės niekada nebūna ištikimi nei sau, nei kitiems, nes juose pastoviai kuriasi neramios, spontaniškai banguojančios mintys, abejojimai viskuo kas yra. Protas yra žmogaus tarnas ir turi būti suvaldytas. Du būdai: pirmas tai kai žmogus suvaldo protą per meditaciją, per jogą, per transą, pajungdamas tam ir savo maistą. Antras būdas per savąją buitį, pvz.: per kalbą, per švarą, kūno judesį, per bendravimą su jau tai padariusiais, per paprastumą, per atitinkamos literatūros skaitymą, per žinojimą, kas dera, o kas ne. Šiuos būdus galima sujungti, tada pažinimo procesas vyksta daug greičiau. Pavyzdžiui, praktikuojant jogą protas natūraliai įgauna žmogaus tarno poziciją, ir natūraliai žmogus tampa vegetaru, harmoninga asmenybe, nes jam nebereikia nieko, kas protą jauktų.
Savybės
Žmogaus, valdančio protą savybės: neturėjimas pavydo, vidinė nepriklausomybė nuo rūpesčių ir skausmų, pastovi džiaugsmo ir ramybės koncentracija, tikslus tikslų matymas, tikslus konkretus elgesys, rami reakcija į draugus ir priešus, paprastumas bendravime ir viskame su kuo žmogus susiduria ir kūrybingumas. Nevaldomas protas dirba atvirkščiai šioms savybėms. Harmoningo proto pagrindinė savybė yra lengvumas. Lengvumas dirbi, gyventi, kurti, pažinti, tobulėti, siekti tikslų. Protas turi padėti žmogui, o ne sujaukti jį. Todėl žmogaus protas yra arba sielos draugas arba sielos priešas. Kol žmogus nesupras šitos savo kūniškojo įsikūnijimo dalies - smegenų veiklos, psichikos niuansų, tol žmogus turės kovoti tiek su vidinėmis, tiek su išorinėmis problemomis. Protas veikia pastoviai ir jeigu jūs jo neužimate, neduodate jam savo krypties, jis dirba tomis kryptimis, kurios yra jūsų jausmų objektai. Tada jis sukuria neįmanomas numatyti nuomones, sąvokas ir nusistatymus. Gimsta posakiai: " aš manau, kad". Valdomo proto posakiai skamba kiek kitaip: " aš žinau". Arba jų iš vis nėra. Žmogus gali klysti ir neįmanoma, kad neklystų. Jis gali savo žinojimą sukoncentruoti ir gauti kitą žinojimą, kokiu tai jam rūpimu klausimu, bet tai bus žinių ir patirties rezultatas, o ne nuklydusio į save proto išvada.
Proto valdymas pasireiškia proto nukreipime sau norima linkme. Jeigu protas jums kuria pastovią mintį, geriausias būdas jį suvaldyti tai klausti jo. pVz.: jūs mąstote apie dvasią. Klauskite proto, kas yra dvasia ir į kiekvieną jo atsakymą užduokite vėl konkretizuojantį klausimą. Taip jūs suprasite, kad protas žino tik tai ką jūs esate jam davę informacijos pavidale. Jis viską sumaišo, iš žinių daro kokteilius ir paduoda jums savo išvadas. Bet Jūs nesate protas. Tai suvokti galima tik išmąstant ir patiriant išmąstytą energiją gyvai. Didelę įtaką daro knygos, žmonės ir situacijos. Todėl rinkdamiesi pažinimo įrankius, turite galimybę neužteršti savęs viskuo kas tik egzistuoja, o gauti tai, kad jums aktualiausia ir rasti amžinąją tiesą per savo asmeninį suvokimą. Sąmonė - visada švari ir neužteršta. Tik protas įneša į ją tą iliuzinę tikrovę, kuri atsispindi gyvenime ir daro mus tokius kokiais esame.
Išmintis
Žmogaus išminties mąstelis nepriklauso nuo jo amžiaus šiame gyvenime. Išmintis tai - per gyvenimus sukauptos ir toliau kaupiamos dvasios žinios bei sugebėjimas jas pritaikyt gyvenimo situacijose. Tai - suvokimas, įgyjamas per asmeninę patirtį. Vaiko, jaunuolio kūne esanti būtybė gali tureti kelių šimtų, tūkstančių amžių išmintį. Tuo tarpu dažnas suaugęs, ar senas, savo suvokimu "nedatraukia" ir iki kelių metų patirties. Todėl didžiulė klaida ir neišmanymas yra tradiciškai teigti, kad "aš - vyresnis už tave, tai ir protingesnis. "Juolab, kad šiais laikais į senatvę dauguma žmonių patiria stiprų intelektualinį nuosmukį: atminties duobes, suvaikėjimas, iškreiptas savęs ir realybes suvokimas, ir kt. dėl nesugebėjimo įveikt stresines situacijas. Stresas - proto nuodai. Ir kokios iš jo išplauks mintys, žodžiai, tokie bus ir rezultatai - visiška priešingybė išminčiai. Norint pasveikti, reikia priešnuodžio. Reikia žinių. Ir noro tas žinias gaut. Poreikio permainoms. Permainingai veiklai. Žmogus turi degti noru išlipt iš stagnacijos, keistis, tobulėti. Ir žinoma veikti tokioj sąmonės būsenoj. Tuomet ir išmintis ateina kaip apdovanojimas. Ir kūrybingumas atsiveria, ir - laisve...
Kas tu esi?
Yra žmonių girdinčių balsus, kuriuos bando gydyti psichiatrinėse, tačiau argi jie taip jau skiriasi nuo mūsų, negirdinčių balsų? Gi mes visi pastoviai kalbamės su savimi, mąstydami, mintyse atsakydami, mumyse vyksta pastovus dialogas, monologas tik ... tylomis. Tuo ir skiriamės nuo garsiai tai reiškiančių ir girdinčių lyg iš pašalies. Argi mes nematome vaizduotėje savo minčių vaizdelių, kūrinėlių ir visokiausių norimų situacijų? Tai yra proto veikla. Protas yra daugelio žmonių kankintojas. Tik va jis neatrastas savyje, neatpažintas ir laikomaS pačiu savimi. Didžiausias žmogaus uždavinys yra tapti laisvam nuo proto, tapti vadovu savo protui ir šeimininku. Tai svarbiausias uždavinys, be šio sprendimo nieko niekas dar nepasiekė, nes protas sukuria bet kokį tikrovės modelį, bet kokį pasitenkinimą, o vėliau žmogus patiria nusivylimą, nes viskas ką sukuria protas yra iliuzija. Kaip suvokti būseną, kurioje protas nutyla? Kada esate gamtos apsuptyje, žvelgiate i saulėlydžio apšviestą kerintį dangų ir jaučiate sustingimą nuo grožio ir žavesio, tada galite suprasti, kad būtent tada protas tyli, jis neturi ką pasakyti ir jūs esate savimi. Mylimo žmogaus žvilgsnis, kada jūs neriate į jį ir akimirkai sustoja laikas, tada protas atsitraukia palikdamas tik sielų susiliejimą. Pirmas žingsnis į proto kontrolę yra tapti stebėtoju ir sekti tą, kuris jumyse mąsto ir siūlo įvairiausius sprendimus. Jūs pamatysite, kad yra tas kas kalba, tas kas klausosi ir tas, kuris tai suvokia ir tame nedalyvauja. Toks suvokimas yra už proto ribų. Kada suvokiama, kad mintys yra ne mūsų, kad jų galima klausytis, tada jos aprimsta ir galima patirti laiką be minties. Tas laikas yra labai mažas, bet jį įmanoma ilginti ir tas laikas taps pačiu nuostabiausiu dalyku, kas gali nutikti žmogui. Jame vyksta sąmonės ir proto atitrūkimas ir jūs patenkate į būseną, kuri vadinasi čia ir dabar, tai absoliučios vidinės ramybės energija. Taip praktikuojantis kas kartą susiliejame su šviesa ir vis didesne jos dozę - šviesa mūmyse stiprėja.
Mes įprantame mąstyti, ir manome, kad tai yra pagrindas. Tačiau mąstymas yra tik viena evoliucijos pakopa. Jeigu neisime toliau, protas užvaldo visą žmogaus esatį ir tada žmogus jau nebegali įsivaizduoti savęs kaip dvasios, nes jis nebegali nemąstyti. Štai apibrėžimas ką gali mūsų protas: tai informacijos kaupimas, atradimas ir apdorojimas, tai kitų protų kritika ir puolimas, gynyba, ir tai yra viskas. Mūsų sąmonei minčių nereikia. Nevaldomas protas visada konfliktuoja su emocijomis, su jausmais. Jeigu bandysite emocijas jausti iš šalies, ne valdyti, ne klausti savęs kodėl, dėl ko, o tik stebėti, tada pamatysite, kad jos ... išnyksta, ir darosi jums pavaldžios. Tarkim jūs patiriate meilės jausmą, kuris jus įkvėpia, padaro laimingus, tačiau protas kaip visada dirbdamas chaotiškai tuoj pat bando sutrikdyti jūsų palaimą, nes kitaip jis darosi nebereikalingas ir valdomas (meilės energijoje) tada jis jums siunčia įvairiausias mintis griaunančias jūsų laimės būseną ir kuria jums triukšmingas emocijas, kurių dėka jūs patiriate iliuzinę meilės kančią.
Meilė, ramybė, džiaugamas, drąsa - tai mūsų esmės būviai - dvasios laisvė. Priešybių šie būviai, juos pasiekus - neturi. Tačiau protas sukuria emocijas - priešybes šiems palaimą nešantiems būviams. Ir taip gimsta gėris ir blogis, nes protas bando padėti mums pajausti laimę iš išorės malonumu, o tuo tarpu džiaugsmas kyla iš vidaus. Kažkas teikęs mums malonumą gali išnykti ir teikti skausmą, tarkim meilė, kuri patiriama kaip kūniška, teikia malonumą, nors yra vargana būsena, kuri per sekundę gali išnykti ir teikti tik nusivylimą ir kančią. Štai kodėl meilės ryšiai po kūniškos euforijos tampa neapykantos ir pavydo išraiška. Tikra meilė nesukelia jokių kančių kaip ir tikras džiaugsmas niekada nevirsta skausmu. Viską padaro tik protas. Todėl tas kas nori būti laimingas turi liautis kurti skausmą dabar ir turi liautis pataikauti protui, leisdamas jam prisiminti jau išgyventą skausmą. Protas nenori gyventi čia ir dabar. Todėl jis kuria prisiminimus ir ateities planus. Jeigu jūs norite rasti savąjį AŠ tai tik ne prote reiktų jo ieškoti. Reiškia įvaldyti protą tai rasti savąjį AŠ, savo dieviškumą, savą šviesą. Stebėkite savo elgesį įvairiose situacijose, savo emocijas ir mintis, tačiau nevertinkite, nedarykite iš to problemos, tiesiog žiūrėkite kas vyksta ir jūs pamatysite, kad esate stebėtojas už proto ribų . Kada stebite protą atimate iš jo energiją ir jis tampa daug paklusnesnis, kada jūs jam pataikaujate auginate jo energiją ir jis tampa nebevaldomu. Visada žinokite, kad visos problemos yra sukurtos proto todėl jos yra iliuzinės. Jos egzistuoja laike. Panirkite į šią akimirką, čia ir dabar ir pasakykite ar joje yra problema? Neįmanoma turėti rūpesčių kai visas jūsų dėmesys sutelktas į dabar.Tik iš akimirkos suvokimo kyla teisingi sprendimai, kurie tuoj pat įvyksta. Čia ir dabar suvokiama - ir čia ir dabar įvyksta.
(turėtų būti iš
čia, nors nuoroda jau neveikia)
Na bet vis šiokia tokia proga nusifilosofuot 
