Parasysiu apie savo vaikyste
Musu klase buvo labai stipri ir draugiska

ir mes visi draugiskai kuldavom viena klasioka, kol jo mama nepervede i kita mokykla. Dabar tai baisu prisimint ir aisku labai geda. Teisus Medinis. Tai buvo labai didele to vaiko problema. Jis mokes su mumis ne nuo pirmos klases ir buvo toks... na nesusitupejes: neidomus, kazkoks susiguzes, mazas, uzimantis mazai vietos, nezaisdavo kartu su mumis, nelakstydavo kaip padukes ir tt. Mes ji net buvom pririse prie suolo mokykloj, gerai kad aukletoja atejo po pamoku i klase, o tai vargsas butu sedejes iki vakaro...

Tikrai labai geda tai prisiminti ir galvojau rasyt ar ne

, bet.. Po mokyklos baigimo jau praejo 25 metai, o "klases bernai" ir dabar is jo zvengia. As nezinau kaip jis gyvena, bet kodel juokias? Gal visgi yra priezastis?
Patarciau keisti mokykla ir butinai keisti auklejima. Jeigu musa jusu vaika, jis PATS turi duoti grazos, jis PATS turi issikovoti klasioku pagarba. Kitaip ji vargsa mus visur, o suaugusio irgi gali negerbti. Tai labai liudna.