QUOTE(J_Vaida @ 2007 09 21, 11:13)
niekada gyvenime nekaltinau vaiku.. as juos myliu.... bet vaikuciai dar jauni.. dar tik 4 metukai....
ir gal dar ne taip mastau, bet jis lb jais rupinasi.. kazin ar sugebetu dar ir treciu rupintis.... ir taip jauciuosi nezinomybej
Papildyta:
tiesiog nesupraskite klaidingai, tiesiog domiuosi kitu nuomone... paprasciausiai baisu, kad
paaugusiems vaikas reix tetes..... ir truputi nerimauju, kad musu vaikutis galetu but nustumtas i sona... turbut skamba kvailai skaitant ir nesuprantant situacijos
J_Vaida, kad tėvas rūpinasi savo vaikais, tai tik privalumas. Būtų geriau, jei nesirūpintų? Kaip tada jaustumeisi? Vėl gi (turbūt) galvotum, kad toks pats nesirūpinimas būtų ir augant jūsų vaikeliui.
Žinoma, paaugusiems vaikams tėvo taip pat reiks. Taip kad, pasvarstyk labai stipriai, ar susitaikysi su tuo tu pati.
QUOTE(J_Vaida @ 2007 09 21, 14:57)
na, tie vaikuciai gyvena ne su mumis,o su buvusiaja zmona..tik.. nzn ka daryt..
as noreciau tuos vaikucius gal ir pasiimti, nes kiek pastebejau, jie yra amziais musami, dauzomi, nuteikinejami pries senelius, ant ju visada saukiama, todel jie nebemoka normaliai bendraut..
Savo vaikus galės pasiimti tik jų tėvas, jei tikroji mama jų atsisakys (kuo labai abejoju).

O kad vaikai pastoviai mušami, daužomi...Žinai, yra tokia tiesa, kad tik išgyvenęs tai pats, gali teisti kitą. Manau, kad pati dar nesupranti, ką reiškia užauginti vaiką ir ant jo nei karto neužrėkti, neplekštelti per sėdynę.

O čia auga du. Visai nesistebiu, kad mamai tikrai pritrūksta kantrybės, kad ji nesitvardo ir t.t.