Antifosfolipidinis sindromas

Na,džiaugiuosi kad ieškai problemos sprendimo.Žinai,tavo savijautą puikiai suprantu ir aš kažkaip beprotiškai buvau užsinorėjusi antro vaikelio,negalėdavau į žiūrėti.Vyras sakydavo,kad reikėjo žymiai anksčiau ''užsinorėti'',bet laikas juk ne tokia didelė priežastis,na galbūt daugiau galėtų lemti amžius.Na,o aš,kai sužinojau,kad man AFS,apsidžiaugiau,kad radau priežastį,bet po kurio laiko, nepavykus pastoti,kažkaip darėsi vis liūdniau,nes su pirmu vaiku nebuvo jokių problemų.Jau tikrai galvojau,kad nepastosiu.Ir kodėl būtent tada užeina toks noras vaikelio,neįsivaizduoju.Juk 8metus net negalvojau apie tai.Tai va,žinok,kad pastosi,jei ne šį kartą,tai kiek vėliau,po pusmečio,po metų,ar dar vėliau,juk vieną džiaugsmelį jau turi,o tai yra nuostabiausia.

[quote=forte,2007 10 19, 00:27]
Na,džiaugiuosi kad ieškai problemos sprendimo.Žinai,tavo savijautą puikiai suprantu ir aš kažkaip beprotiškai buvau užsinorėjusi antro vaikelio,negalėdavau į žiūrėti.Vyras sakydavo,kad reikėjo žymiai anksčiau ''užsinorėti'',bet laikas juk ne tokia didelė priežastis,na galbūt daugiau galėtų lemti amžius.Na,o aš,kai sužinojau,kad man AFS,apsidžiaugiau,kad radau priežastį,bet po kurio laiko, nepavykus pastoti,kažkaip darėsi vis liūdniau,nes su pirmu vaiku nebuvo jokių problemų.Jau tikrai galvojau,kad nepastosiu.Ir kodėl būtent tada užeina toks noras vaikelio,neįsivaizduoju.Juk 8metus net negalvojau apie tai.Tai va,žinok,kad pastosi,jei ne šį kartą,tai kiek vėliau,po pusmečio,po metų,ar dar vėliau,juk vieną džiaugsmelį jau turi,o tai yra nuostabiausia.
[/quote

Kad tavo žodžiai nueitų tiesiai dievui į ausį . Tavo išgyvenimai, neįtikėtina, bet atitinka mano dabartinius jausmus ir išgyvenimus. Aplinkui pažįstamos kaip kikie grybai po lietaus : viena nėščia, kita...lyg ir turiu džiaugtis už jas, bet atvirkščiai, širdy atsiranda kažkoks sunkumas ir slogus jausmas, atrodo iš manęs likimas tyčiojasi...nesinori būti aplinkoje, kur yra nėščia... Bet nenoriu baigti liūdna gaidele: lauksiu savo angeliuko tiek kiek man bus skirta Svarbiausia atradau priežastį (AFS) ir sėkmingai įveikti tai...
Įdomus dar toks dalykas: ar jūs savo artimiesiems ,,deklaravote, savo problemą ir ar dažni vizitai pas gen. gydytojus buvo slepiami nuo artimųjų (aišku išskyrus vyrus), o ypač vaikų, jei jų turite.Man pvz. labai sunku meluoti savo dukrytei, kodėl mes su tėveliu jos nepaiimame kartu važiuoti į Kauną ar Vilnių. Kad ir šiandien , nežinau ką jai pasakyti
P.S. šiandien važiuoju ,,priduoti" kraują dėl antro AFS tyrimo.

o kodel nepaimate? mamytei reikia sutvarkyti reikalu ir tiek, visko sakyti nebutina. gal geriau iki ligonines kartu nevaziuoti (paskui vaikas susigalvos nebutu dalyku - tipo mamyte serga), tetukas gali pazaisti ar i kina nueiti su dukra. o mamyte valandai-kitai su reikalais. paskui pizza visa seima. valio!

Ačiū už patarimą, panašiai kartais ir elgiamės, tik su kiekvienu kartu vis sudėtingiau aiškinti - kas tau mama!
Mano dukrytei jau 11- uolikti metai, daug ką supranta. Tame ir esmė, gal jau galima kalbėti apie tikrą važiavimo preižastį.... Tik yra tikia bėda: mergaitė nekenčia mažųjų ir vadina juos ,,mažvaikiais" ir žinia, kad tėvai nori ,,pirkti" brolį: nežinia kaip gali paveikti...Žinau, jei turėsim mažiuką, ji savo brolį ar sesę mylės labiau už viską pasaulį.
Čia gal aš truputį į lankas.

pasikalbekite su psichologu, buna mokyklose. tagul pataria, kaip kalbetis su vaiku, nes is vienos puses mergaite traumuojasi del mamos, del galimo broliuko ar sesutes. nei tiesos sakyti, nei meluoti. o nervu jai tikrai nereikia. didele mergaite, bet kaip sureagos, ir kaip toliau seksis?

[quote=arunele,2007 10 19, 10:26]
[quote=forte,2007 10 19, 00:27]
Na,džiaugiuosi kad ieškai problemos sprendimo.Žinai,tavo savijautą puikiai suprantu ir aš kažkaip beprotiškai buvau užsinorėjusi antro vaikelio,negalėdavau į žiūrėti.Vyras sakydavo,kad reikėjo žymiai anksčiau ''užsinorėti'',bet laikas juk ne tokia didelė priežastis,na galbūt daugiau galėtų lemti amžius.Na,o aš,kai sužinojau,kad man AFS,apsidžiaugiau,kad radau priežastį,bet po kurio laiko, nepavykus pastoti,kažkaip darėsi vis liūdniau,nes su pirmu vaiku nebuvo jokių problemų.Jau tikrai galvojau,kad nepastosiu.Ir kodėl būtent tada užeina toks noras vaikelio,neįsivaizduoju.Juk 8metus net negalvojau apie tai.Tai va,žinok,kad pastosi,jei ne šį kartą,tai kiek vėliau,po pusmečio,po metų,ar dar vėliau,juk vieną džiaugsmelį jau turi,o tai yra nuostabiausia.
[/quote

Kad tavo žodžiai nueitų tiesiai dievui į ausį . Tavo išgyvenimai, neįtikėtina, bet atitinka mano dabartinius jausmus ir išgyvenimus. Aplinkui pažįstamos kaip kikie grybai po lietaus : viena nėščia, kita...lyg ir turiu džiaugtis už jas, bet atvirkščiai, širdy atsiranda kažkoks sunkumas ir slogus jausmas, atrodo iš manęs likimas tyčiojasi...nesinori būti aplinkoje, kur yra nėščia... Bet nenoriu baigti liūdna gaidele: lauksiu savo angeliuko tiek kiek man bus skirta Svarbiausia atradau priežastį (AFS) ir sėkmingai įveikti tai...
Įdomus dar toks dalykas: ar jūs savo artimiesiems ,,deklaravote, savo problemą ir ar dažni vizitai pas gen. gydytojus buvo slepiami nuo artimųjų (aišku išskyrus vyrus), o ypač vaikų, jei jų turite.Man pvz. labai sunku meluoti savo dukrytei, kodėl mes su tėveliu jos nepaiimame kartu važiuoti į Kauną ar Vilnių. Kad ir šiandien , nežinau ką jai pasakyti
P.S. šiandien važiuoju ,,priduoti" kraują dėl antro AFS tyrimo.
[/quote]
Žinai,pradžioj tą problemą žinojom tik mes su vyru,o po kiek laiko pasakiau sesei ir mamai ir daugiau ničniekam,net sūnui.Mes padarėm klaidą,kai man pastojus prieš 2 metus,iš karto pasakėm sūnui/ dabar jam 11 metų/.jO DŽIAUGSMAS buvo begalinis,bet įsivaizduok,po 6 dienų turėjau pasakyti,kad viskas,mažylio nebus.Jis pas mane labai jautrus,tai man buvo labiau gaila jo ir vyro,o ne savęs.Na,2 kartą pasakėm 2 mėnesių,tai jis suregavo su savotišku nerimu ir vėl labai greitai viskas nutrūko.Aš jaučiau,kad buvo labai nelaimingas.Todėl 3 kartą pasakėm,kai jau buvo 3 mėn.šiaip aš tau pasakysiu,visą nėštumo laiką,mes visi trys buvom labai įsitempę,kad tik viskas būtų gerai,juk nežinai koks tų vaistų,kuriuos kasdien naudoji, poveikis.Taigi mano patarimasyra toks:niekam nieko nesakyk,išskyrus vyrą ir kryptingai siek savo tikslo.

[quote=mamituke,2007 10 16, 13:10]
ryt 9 sav.

Sveikute,man dabar 8 sav,tai mes beveik vienodai
Kita savaite einu daryt echo,tai suzinosiu kaip vystosi

leidiesi vaistukus į pilvą? pati, ar kas nors leidžia? nuo kelintos savaitės pradėjai leistis?

Pati leidziuosi,as jau rasiau apie save,bet priminsiu,pradejau leistis nuo 3-4 savaites,kai tik suzinojau

AAA ,nepyk, truputėlį painiojuos...
Pasidariau ir aš šiandien NT, radau dvi juosteles tik dar bijau džiaugtis, nes patirtis mano skaudi, o dar plius visą savaitgalį maudė pilvą ir pasirodė tamsiai rudų išskyrų.... Pas ginę eisiu ketvirtadienį, bet kažin ar ką matys, nes dar nei 3 sav. nėra... Bet jei pamatys nėštumą turbūt jos prašysiu kad leistų vaistukus jau nuo dabar leistis.

saugok save ir žirniuką