QUOTE(Antanas @ 2007 09 25, 23:12)
Esu gana daug prisiklauses tokiu nuomoniu,
1.kad vaikui issiskyrusioje seimoje bus blogiau.
2.Kad tai atsiliepia vaiko vystimuisi.
3.Kad pilnoje seimoje butu geriau ir panasiai. Kokia butu Jusu nuomone?
1.kad vaikui issiskyrusioje seimoje bus blogiau.
2.Kad tai atsiliepia vaiko vystimuisi.
3.Kad pilnoje seimoje butu geriau ir panasiai. Kokia butu Jusu nuomone?
Kaip issiskyrusi su vaiku tevu galiu pareiksti savo nuomone
1. Nieko panasaus. Is pradziu-taip, vaikui buna didele trauma, teko naudotis net psichologo paslaugomis. Paskui apsiprato ir dabar jie jau gyvena normalu gyvenima kaip ir pilnoje seimoje, tiesiog nebesureiksmina to.
2. Taip, atsiliepia. Vaikas greiciau subresta ir tiek. Tampa protingesnis, gailistingesnis, greiciau baigiasi jo nerupestinga vaikyste.
3. Pilnoje seimoje, be abejo, butu geriau. Bet jei tevai nesugyvena ir riejasi-vaikui geriau tada augti su vienu ramiu seimos nariu.
Nu cia nuo daug ko priklauso- ir pirmiausiai nuo to, kokia buvo pilna seima...
jei vaikas gyveno apsuptas barniu, tevas musa motina, visi rekia... tai tokiu atveju vaikui naudingiau gyventi tik su mama (ar teciu0 bet ramioje tausojancioje aplinkoje...
O jei buvo gera darni seima, kur tevas skyre daug demesio vaikui, tai vaikui tikrai bus blogiau, kai jis dali to demesio praras... Siaip trauma, man atyrodo bus betkokiu atveju, bet vat kaip tai atsilieps vaiko gyvenimui sunku pasakyt- mano dukrai tikrai buvo trauma... ji pergyveno ir daug svarste kodel tetis su mumis negyvena, kodel neateina ir pan. Dabar jai trauma su juo bendrauti- ir mes kaip imanoma ja nuo to bendravimo saugom
jei vaikas gyveno apsuptas barniu, tevas musa motina, visi rekia... tai tokiu atveju vaikui naudingiau gyventi tik su mama (ar teciu0 bet ramioje tausojancioje aplinkoje...
O jei buvo gera darni seima, kur tevas skyre daug demesio vaikui, tai vaikui tikrai bus blogiau, kai jis dali to demesio praras... Siaip trauma, man atyrodo bus betkokiu atveju, bet vat kaip tai atsilieps vaiko gyvenimui sunku pasakyt- mano dukrai tikrai buvo trauma... ji pergyveno ir daug svarste kodel tetis su mumis negyvena, kodel neateina ir pan. Dabar jai trauma su juo bendrauti- ir mes kaip imanoma ja nuo to bendravimo saugom
jullaja labai teisingai parase. dabar savo vaikus irgi vezioju pas psichologus, po skyrybu nebesusikalbejau su vaikais, viskam priestarauja, priesinasi ir pan. Tevas is tikruju buvusysis buvo labai geras, tik geras vyras jis nebuvo... todel dabar kalciausia yra mama, kad isejo su vaikais is tecio namu 
pilna seima mano nuomone yra tokia, kai laimigi visi seimos nariai budami vienas su kitu, kitokiu atveju tai tik formali seima, seimos vardo net neverta 
pilna seima mano nuomone yra tokia, kai laimigi visi seimos nariai budami vienas su kitu, kitokiu atveju tai tik formali seima, seimos vardo net neverta
Mes su mano vaiko tėvu išsiskyrėm kai dukrai buvo 5 mėn. Nuo to laiko tėvas vaiko nelanko. Dabar mano vaikui tuoj bus 6 metai. Apie tėvelį ji pradėjo klausimėti prieš kokius porą metų. Pagal jos amžių jai viską papasakojau ir paaiškinau (tarkim, kad visi vaikai turi tėčius, bet ne visi kartu gyvena ir t.t) Aš turiu draugą, su kuriuo ji puikiai sutaria ir mes visi trys bendraujam kaip normali šeima. Manau kad tai yra daug geresnis variantas, negu kad būčiau likusi su vaiko tėvu ir ji gyventu tragiškuose.
QUOTE(Antanas @ 2007 09 25, 23:12)
Esu gana daug prisiklauses tokiu nuomoniu, kad vaikui issiskyrusioje seimoje bus blogiau. Kad tai atsiliepia vaiko vystimuisi. Kad pilnoje seimoje butu geriau ir panasiai. Kokia butu Jusu nuomone?
Kaip atsilieps vaiko vystymuisi priklauso nuo paties vaiko, jo amziaus ir mamos. Mano vaikas buvo 1,5 metuku, tai net nesuprato, kad tetis kazkur dingo. Apie teti prie vaiko nekalbedavome, tetis vaiko nelanke, o pirma karta vaikas paklause "kur mano tetis?" kai buvo 3 metuku. Tada paaiskinau viska taip kaip buvo, aisku vaikas buvo susidomejes, bet jokio soko nei traumos tikrai nebuvo. Mano vaikas tikrai labai savarankiskas ir atsakingas, nors nemanau, kad tai gyvenimo be tecio pasekme.
Aisku vyresniems vaikams tevu skyrybos dazniausiai yra trauma, bet ko gero mazesne, nei butu matant tevus kartu, bet nelaimingus.
Kaip vaiką veikia skyrybos? Priklauso nuo to, kaip buvo gyvenama šeimoje. jei smurtaujama ir koliojamasi vaiko akivaizdoje, tai po skyrybų vaikas kaip tik turėtų nusiraminti. jei konfliktai vykdavo stengiantis, kad to nematytų vaikas, tada jam gali būt šokas.
O kaip jis po to vystysis, irgi taisyklės nėra. Daug priklausys nuo to, kiek tėvas dalyvaus vaiko auklėjime, nes motinai vienai atstoti abu tėvus yra įmanoma, bet ne visos tai sugeba. Aš nesugebu.
O kaip jis po to vystysis, irgi taisyklės nėra. Daug priklausys nuo to, kiek tėvas dalyvaus vaiko auklėjime, nes motinai vienai atstoti abu tėvus yra įmanoma, bet ne visos tai sugeba. Aš nesugebu.
QUOTE(Smurka @ 2007 09 27, 10:28)
motinai vienai atstoti abu tėvus yra įmanoma, bet ne visos tai sugeba
O man rodos, kad mama ir neturi stengtis atstoti abiejų tėvų. Pakaktų to, kad ji paprasčiausia būtų MAMA
QUOTE(mikke @ 2007 09 27, 10:17)
O man rodos, kad mama ir neturi stengtis atstoti abiejų tėvų. Pakaktų to, kad ji paprasčiausia būtų MAMA
Neužtenka
Aš esu paprasčiausiai mama, bet mano vaikams to neužtenka. Reikia, kad būčiau draugė, guodėja, supratėja, PM, virėja ir dar visokie kitokie reikalai 
QUOTE(Smurka @ 2007 09 27, 11:44)
Neužtenka Aš esu paprasčiausiai mama, bet mano vaikams to neužtenka. Reikia, kad būčiau draugė, guodėja, supratėja, PM, virėja ir dar visokie kitokie reikalai
Aš esu paprasčiausiai mama, bet mano vaikams to neužtenka. Reikia, kad būčiau draugė, guodėja, supratėja, PM, virėja ir dar visokie kitokie reikalai O kas yra PM?
Papildyta:
Mano sunus paskutiniu metu nelabai nori buti su manimi ir tai yra problema man..
QUOTE(Antanas @ 2007 09 28, 21:54)
O kas yra PM?
Papildyta:
Mano sunus paskutiniu metu nelabai nori buti su manimi ir tai yra problema man..
Papildyta:
Mano sunus paskutiniu metu nelabai nori buti su manimi ir tai yra problema man..
tavo sūnus lb panašaus amžiaus, kaip manasis
todėl leisiu sau pasisakyti. kadangi sūnaus tėtė niekada su mumis negyveno, vaikas jį idealizuoja. mato lb retasi - kartą per 2-4 mėn, kelioms valandoms. tėtė nlb stengiasi dažniau, nors vaikas jo norėtų 
patarimas - kantriai ir kuo dažniau, jei tik mamytė neprieštarauja - stengtis būti su vaiku. kalbėtis, klausyti ir jį išgirsti, turėti bendrą veiklą (žaisti, skaityti, lipdyti, piešti ar pan, bet ne žiūrėti TV) gal kartais mama nuteikinėja vaiką prieš tave? ar tiesiog emocijų nesuvaldo ir vaikui leidžia jausti nepasitenkinimą tavimi? būna visokių preižasčių..bet gal vaikas tiesiog prarado su tavim kontaktą, mato rečiau ir jam truputį nedrąsu? nors širdelėj giliai tokio amžiaus berniukui lb lb reikia tėčio. labai. mokėkit prieit, pajusti, nebijokite būti tėte, ir viskas bus gerai
