Skiepai, t.y. apsauga nuo kai kurių infekcinių (užkrečiamų) ligų, visose pasiturinčiose pasaulio šalyse, yra pradedami atlikti gimdymo skyriuje ir tęsiami pagal tarptautiniai pripažintus skiepų kalendorius. Daugelį skiepų apmoka valstybė. Valstybinis dėmesys skiepams įrodo, kokia svarba jiems yra teikiama. Visuomet yra geriau nesusirgti, negu susirgus gydyti, nes gydymas kainuoja brangiau nei skiepai. Šeimos, kurios nori savo vaikams tik gero, juos skiepija pagal šalyje galiojantį skiepų kalendorių, nes jis yra taip sudarytas, kad laiku ir gerai vaiką bei suaugusįjį apsaugo nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų. Vaiko neskiepyti arba tai daryti ne pagal kalendorių yra grubi klaida.
Kūdikiai nuo gripo yra skiepijami 2 kartus su 6 mėn. pertrauka tarp vieno ir kito skiepo. Paskiepytiems kūdikiams imunitetas, t.y. atsparumas gripui susidaro per ilgesnį laiko tarpą negu suaugusiems, todėl dabar pradėjus skiepyti jis iki galimos gripo epidemijos jau nebesuspės susiformuoti. Tam, kad kūdikis nesusirgtų gripu, dera: a) nuo gripo pasiskiepyti visiems suaugusiems asmenims, kurie susitinka su mažyliu, t.y. tėvams, seneliams, ir kitoms giminėms, tėvų draugams
gripo epidemijos metu su mažyliu nebūti vietose kuriuose susikaupia daug žmonių, pvz., svečiuose, [parduotuvėse, masiniuose renginiuose, pvz., prie šventinių eglučių ir pan. Vakcinos nuo gripo yra labai ištobulėjusios, t.y. neduoda pašalinių reiškinių. Geriausia yra suskaldyta gripo vakcina. Suaugusiems jau dabar yra laikas pradėti skiepytis nuo gripo, nes imunitetas susiformuoja per 4 6 savaites. Pradėjus skiepytis galimos epidemijos metu skiepų efektyvumas yra mažesnis. Už skiepą moka patys besiskiepijantys asmenys arba jų darbdaviai. Tik šiais metais ligonių kasos parūpino nemokamus skiepus nuo gripo 65 m. asmenims, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis.
