Mes turim berniuką ir mergaitę - 5 ir 3 m., - na ir laukiam trečio. Iki šiol gyvenom ankštai - visi vienam kambary, netrukus kelsimės į didesnį būstą, kur atmetus visa kita lieka du laisvi kambariai - t.y. vienas galėtų būti berniukui, kitas mergaitei.
Bet kyla tokios abejonės - gal juos apgyvendinti vienam kambary kol kas? O kitą palikti laisvą?.. ar iš karto įrengti atskirus? Na leliukas aišku su mumis gyvens miegamajame metukus tai tikrai, o paskiau ji pagal lyti kam nors prijungciau is vaiku:). Bet va aš bijau dėl to, kad jiems po vieną bus ir miegoti baisu ir siaip liudna, galvos neteisybė - mama su teciu miega kartu ir dar su leliuku, o mes po viena kambariuose...
Vnz. auginancios daugiau vaiku ir irengusios atskirus kambarius jiems papasakokit, kaip jie reagavo i tuos atskirus kambarius ir ar juose buna Ir gal yra kokiu paslaptingu budu, kad jie juos pamegtu
pas mus 2 vyresnės anksčiau gyveno 1 kambary, bet mačiau tik minusus, skiriasi, nors ir nedaug, jų amžius, interesai, pomėgiai, viena nori miegot, kita žadina, viena tv žiūri, kita nori mago klausyt, viena nori tokį plakatą užsiklijuot, kita-kitą, viena nori mokytis, kita žaist, viena kitos daiktus iš spintos ima, verčia kambarį ir viena kitą kaltina, tai dabar viską pasidarė pagal savo skonį, visko turi po 2, kada kuri nori, tada miega, pabūna viena, matosi akivaizdžiai, kuri ko nesusitvarkė ir pan, formuojasi skonis dėl apstatymo ir pan, aš tik už atskirus kambarius, jei tik įmanoma (nors mes užtat miegamojo nebeturim), tegul gyvena mergytės komfortiškai, duodam tai, kas geriausia.
QUOTE(lengvute @ 2005 03 01, 08:34)
pas mus 2 vyresnės anksčiau gyveno 1 kambary, bet mačiau tik minusus, skiriasi, nors ir nedaug, jų amžius, interesai, pomėgiai, viena nori miegot, kita žadina, viena tv žiūri, kita nori mago klausyt, viena nori tokį plakatą užsiklijuot, kita-kitą, viena nori mokytis, kita žaist, viena kitos daiktus iš spintos ima, verčia kambarį ir viena kitą kaltina, tai dabar viską pasidarė pagal savo skonį, visko turi po 2, kada kuri nori, tada miega, pabūna viena, matosi akivaizdžiai, kuri ko nesusitvarkė ir pan, formuojasi skonis dėl apstatymo ir pan, aš tik už atskirus kambarius, jei tik įmanoma (nors mes užtat miegamojo nebeturim), tegul gyvena mergytės komfortiškai, duodam tai, kas geriausia.
O tai pas jus kiek kambariu bute?
Tai leliukas dabar prie jusu miega?
Mes tai iskart planavom, kad vaikams butu po atskira kambari..Buvo galimybe arba iskart irengt labai dideli vaiku kambari arba dalint ji i du mazus, tai pasirinkom pastaraji varianta..Kol kas antrasis kambarys yra musu darbo, bet baldai nupirkti jau tokie, kad tiktu ir vyresniajai dukrai..
Kol kas ji turi savo labiau vaiksika kambariuka, o leliuka planuojam pora metu savo miegamajam migdyt, o diena, tai aisku jis visur duosis
Na net nezinau-dukra dabar laukia to leliuko, tai sake nores kartu miegot ir pan, bet abejoju ar taip realiai iseitu
Aisku teks paaukot ta savo darbo kambari, bet vaikam juk negaila
Net nežinau... aišku anksčiau ar vėliau vaikai patys užsimanys tų atskirų kambarių... Bet kaip dabar elgtis niekaip nesumastau Iki šiol pas maniskius visi zaislai bendri, visos dėlionės, žaidimai, taip kaip čia dabar reikės viską dalintis?.. Įtariu, kad tai didelį pavydą gali iššaukti, vyrenis bandys iš mažesniosios visus žaislus į savo kambarį persitempti... Čia aš pagal jos charakterį taip prognozuoju
Aš, manyčiau. kad būtinai reikia atskirų kamparių. Kai buvau maža visada apie tai svajojau, nors išsipildė tik baigus mokyklą, biški per vėlai, ar ne.
Mano visi keturi gimė, kol gyvenom šeimyniniam bendrabuty, viename kambaryje . Po to persikėlėm į keturių kambarių su holu butą . Berniukai gyveno viename, o mergaitė kitame kambaryje. Žaidė vis vien drauge. Migdomi buvo savo kambariuose. Tačiau naktį parkeliaudavo visi keturi į mūsų lovą . Reikėjo liako atpratinimui .
Pamažu priprato .
Pamažu priprato .
sveiki,musu vaikai sulaukt negali kol persikelsim i nauja buta,ir ten jie gaus kiekvienas po kambari.visada gyveno po du viename kambary.jiems labai reikia savo erdves.kiekvienas svajoja,kad tvarkysis kaip nores,kad ilsesis irgi kada nores.
na,o del zaisliuku,alambra,patarciau,kad pasidalintu kiekvienas i savo kambarelius.po to apsikeistu.vaikai ismoks priimti tai,kad ne viska gali tureti,ka ir kitas turi.ir dalinsis,vienas pas kita i svecius ateis pazaisti.nezinau,ar taip imanoma (gal jie per mazi?),bet mano nuomone tokia.ir mes su sese atsiskirdamos draugiskai daiktais dalijomes.
na,o del zaisliuku,alambra,patarciau,kad pasidalintu kiekvienas i savo kambarelius.po to apsikeistu.vaikai ismoks priimti tai,kad ne viska gali tureti,ka ir kitas turi.ir dalinsis,vienas pas kita i svecius ateis pazaisti.nezinau,ar taip imanoma (gal jie per mazi?),bet mano nuomone tokia.ir mes su sese atsiskirdamos draugiskai daiktais dalijomes.
Na pasižiūrėjau daug maž patarimus davė moterys kurių vaikai didesni - tai nenuostabu, kad vaikai nori savo kambario.
Tačiau tavo vaikų amžius panašus su maniškiais, aš siūlau kolkas leisti į vieną kambarį, męs taip ir padarėm, nes vienam tikrai liūdna, ypač mažesnem, nors jie pas mane nuo vienerių miegojo atskiram kambaryje, tačiau ir dabar įsikėlus į naują erdvesnį būsta, juos leidom į vieną kambarį, gal todėl, kad amžiaus skirtumas nėra didelis ir lytis ta pati. Tačiau esu tos nuomonės, kad iki mokyklos vaikai gali gyventi tikrai viename kambaryje, vėliau planuojam vyresnėlį iškelti į atskirą kambarį, o jaunėlį perkeltį pas vidurinyjį, tad gausis, kad vyresnis turės savo kambarį vienas kai pradės lankyti mokyklą, o vidurinėlis su jaunėliu gyvens kartu, o toliau turim planus kraustytis į dar didesnį butą ar namą
Tačiau tavo vaikų amžius panašus su maniškiais, aš siūlau kolkas leisti į vieną kambarį, męs taip ir padarėm, nes vienam tikrai liūdna, ypač mažesnem, nors jie pas mane nuo vienerių miegojo atskiram kambaryje, tačiau ir dabar įsikėlus į naują erdvesnį būsta, juos leidom į vieną kambarį, gal todėl, kad amžiaus skirtumas nėra didelis ir lytis ta pati. Tačiau esu tos nuomonės, kad iki mokyklos vaikai gali gyventi tikrai viename kambaryje, vėliau planuojam vyresnėlį iškelti į atskirą kambarį, o jaunėlį perkeltį pas vidurinyjį, tad gausis, kad vyresnis turės savo kambarį vienas kai pradės lankyti mokyklą, o vidurinėlis su jaunėliu gyvens kartu, o toliau turim planus kraustytis į dar didesnį butą ar namą
QUOTE(inaza @ 2006 01 08, 01:31)
Aš, manyčiau. kad būtinai reikia atskirų kamparių. Kai buvau maža visada apie tai svajojau, nors išsipildė tik baigus mokyklą, biški per vėlai, ar ne.
Gerai, kai yra sąlygos, bet jei jų nėra kką padarysi.
QUOTE(inaza @ 2006 01 07, 17:31)
Aš, manyčiau. kad būtinai reikia atskirų kamparių. Kai buvau maža visada apie tai svajojau, nors išsipildė tik baigus mokyklą, biški per vėlai, ar ne.
Su tuo visiskai nesutinku Man atrodo budami viename kambaryje vaikai issiugdo tuos vadinamus brolio ir sesers,broloi ir brolio rysius kurie islieka visam gyvenimui,tuo paciu moko vaikus dalintis ,bendrauti kartu,ne tiks su saviskiais ,bet ir su kitais.
QUOTE(ENIGMA @ 2006 03 03, 07:20)
Na pasižiūrėjau daug maž patarimus davė moterys kurių vaikai didesni - tai nenuostabu, kad vaikai nori savo kambario.
Tačiau tavo vaikų amžius panašus su maniškiais, aš siūlau kolkas leisti į vieną kambarį, męs taip ir padarėm, nes vienam tikrai liūdna, ypač mažesnem, nors jie pas mane nuo vienerių miegojo atskiram kambaryje, tačiau ir dabar įsikėlus į naują erdvesnį būsta, juos leidom į vieną kambarį, gal todėl, kad amžiaus skirtumas nėra didelis ir lytis ta pati. Tačiau esu tos nuomonės, kad iki mokyklos vaikai gali gyventi tikrai viename kambaryje, vėliau planuojam vyresnėlį iškelti į atskirą kambarį, o jaunėlį perkeltį pas vidurinyjį, tad gausis, kad vyresnis turės savo kambarį vienas kai pradės lankyti mokyklą, o vidurinėlis su jaunėliu gyvens kartu, o toliau turim planus kraustytis į dar didesnį butą ar namą
Tačiau tavo vaikų amžius panašus su maniškiais, aš siūlau kolkas leisti į vieną kambarį, męs taip ir padarėm, nes vienam tikrai liūdna, ypač mažesnem, nors jie pas mane nuo vienerių miegojo atskiram kambaryje, tačiau ir dabar įsikėlus į naują erdvesnį būsta, juos leidom į vieną kambarį, gal todėl, kad amžiaus skirtumas nėra didelis ir lytis ta pati. Tačiau esu tos nuomonės, kad iki mokyklos vaikai gali gyventi tikrai viename kambaryje, vėliau planuojam vyresnėlį iškelti į atskirą kambarį, o jaunėlį perkeltį pas vidurinyjį, tad gausis, kad vyresnis turės savo kambarį vienas kai pradės lankyti mokyklą, o vidurinėlis su jaunėliu gyvens kartu, o toliau turim planus kraustytis į dar didesnį butą ar namą
Sutinku su tavo nuomone.Pas mane visi 3 dabar miega tam paciam kambaryje ir as nesiruosiu ju skirti ,kol paneliai nebus kokiu 9-10 metu. Kitas kambarys yra skirtas ju zaidimams -kiekvienas turi savo kampa ir daro ka nori,cia tam,kad isvengtu"kariniu situaciju",nes visu pomegiai siek tiek skiriasi,bet taip pat ju yra ir panasiu,ypac dabar kai maziai didesni.
Mano nuomone-atskiri kambariai nuo gimimo ugdo vaiku kaip asmenybiu savanaudiskuma,nes jie visada gali nueiti i savo kambary,uzsitrenkti duris ir nieko neileisti,nes tai JO / JOS kambarys. Bunant kartu tu esi priverstas ieskoti kompromisu,kaip ir realiame gyvenime.
Iš pradžių dvyniai: berniukas ir mergytė gyveno viename kambaryje, o vyrsnysis brolis kitame. Amžiaus skirtumas 3 metai. Bet kai mažiams sukako 6, broliai vis dažniau pradėjo prašyti sesės, kad ji išeitų, o jie liktų kartu. Todėl sesė dabar karaliauja viena. Bet jei būtų sąlygos, norėčiau atskirų kambarių visiems trims. Būtų patogiau ir dėl pomėgių, ir dėl tvarkymo, nes pas brolius dažnai neatsiranda kaltų, kai paklausi, kas suvertė kambarį.
O čia kažkuri klausė dėl mažų vaikiukų, manau, kad tikrai migdyčiau kartu, ateis laikas ir patys apsispręs, kaip jiems geriau.
O čia kažkuri klausė dėl mažų vaikiukų, manau, kad tikrai migdyčiau kartu, ateis laikas ir patys apsispręs, kaip jiems geriau.
Mano dukros 4 ir 6 metų gyvena kartu labai ankštam kambarėly. Yra ir antras toks pat mažiukas, kur dabar stovi lyginimo lenta ir vyresnioji ruošia pamokas, ten galėjom įkurti antrąją, bet jos norėjo gyventi kartu. Tikiu, kad paauglystėj norai gali ir pasikeisti, bet kol kas joms smagiau kartu. Jei kuri seserų tikrai sunkiai suserga, ir ją pasiimam į savo lovą, tai sesei būna baisu vienai.
O štai aš su sese nuo vaikystės sutariau blogai. Mes gana anksti pradėjo "netilpti" į vieną kambarį. Bet prireikė ne vienų metų, kol įkalbėjom tėvus bent spinta atskirti mūsų kampus.
Jei galima rinktis, kartu ar atskirai, tai kodėl nepaklausus pačių vaikų apie jų norus?
O štai aš su sese nuo vaikystės sutariau blogai. Mes gana anksti pradėjo "netilpti" į vieną kambarį. Bet prireikė ne vienų metų, kol įkalbėjom tėvus bent spinta atskirti mūsų kampus.
Jei galima rinktis, kartu ar atskirai, tai kodėl nepaklausus pačių vaikų apie jų norus?