QUOTE(Vanduo @ 2012 12 25, 23:03)
Och tas protas! Jis viską žino net ir apie vidinius organus, kurių išties nėra tavyje.
Nėra ten pas tave jokių vidinių organų, nei plaučių, nei kepenų, nei inkstų, nei skrandžio, nei žarnyno. Apie juos žino tik tavo protas, o ką tu jauti tiesiogiai dabar?
Vienas dalykas yra vidiniai organai apie, kuriuos žino tavo protas jie proto pasaulyje. O visiškai kitas dalykas ką tu jauti tiesiogiai dabar.
Tai visiškai kiti vidiniai organai ir žinojimas. Betarpiškas žinojimas.
Betarpišką žinojimą nuo proto pasaulio reikia skirti.
Tai visiškai du skirtingi pasauliai ir vienas kitą išjungia.
Aš tai jau rašiau ne kartą ir pabrėžiu, pabrėžiu, bet normalu, kad praleidžiate pro ausis. Kiekvienas girdite savo, tai normalu. Prie visko pribręstama, tuomet tą patį jau kitaip išgirsti.
Tai va tiesioginiame, betarpiškame žinojime jus nerasite tų vidinių organų, kuriuos matote iš išorės anatomijos vadovėlyje. Viso to ten nėra.
Nėra aplamai jokių gatavų vidinių organų. Kiek va jauti ten dabar tik tiek ir yra. Juos reiks išvystyti!
Kodėl aš visąlaik jei pastebėjote rašau apie linijinį protą, kad reikia pažinti jo savybes?
Todėl, kad tai pasiruošimas, svarbus etapas, pagrindas, pamatas.
Jeigu protas linijinis, tai visi cigun, joga bus linijinio proto surogatas.
Jis perfiltruos per save ir gausis surogatas. Jokios jogos ir jokio ciguno, tai tebus tas pats sportas, mankšta, šokiai, fitnesas, pakazuka ir t.t.
Linijinis protas lenda visur su savo savybėmis, žiniomis ir į vidų ten, kur nėra jam vietos, ten kur visiškai kitas pasaulis, kiti dėsniai. Todėl pažinti jo savybes, žinoti visus jo spąstus yra labai svarbu. Ir prie to teks grįžti ir grįžti. Tai normalu.
Naujas organas yra relaus, apčiuopiamas, tikras - ne įsivaizdavimas. Jo formavimo procesas irgi relaus, apčiuopiamas, ne tuščia kažkokia meditacija, pasisedėjimas.
Labai įdomu, net netikėta. Čia panašiai kaip kažkas ragavęs Marse augusio vaisiaus aiškintų man jo skonį. Na, gal skonis ir kažkoks, bet man tai nieko nesako, nes aš jo ne tik neragavus, bet ir nemačius. Tik girdėjusi. Tai iš viso man ar yra prasmė toliau klausinėti, diskutuoti
Toliau. Protas žino, kad yra skrandis, o ką jaučiu dabar? Perviršį, įtampą, spaudimą ten, kur protas žino esant skarndį ar žarnyną- nes prisiėdusi esu... tai čia betarpiškas žarnyno žinojimas ar vistiek protas?
Klausimų kyla marios

ir pagrindinis: ar visama tame yra prasmė man kapstytis, nes kažkas kažkur išsivystė kažką, kažkas apie tai pakalba, kažkas sužino apie naują-madingą-siektiną, atsiranda nors pasiimti užgintą saldainį, nes ... noriu-reikia-populiaru

bet dabar, šiuo metu, pas mane to nėra. Nėra kito laiko kaip dabar, nėra nieko kitaip kaip dabar. Pagaliau, nėra jokios kitos aš, kaip ta, kuri yra dabar ir tokia, kokia yra. Tai kokia viso to prasmė?

AR MAN, VA TOKIAI, KOKIA ESU, ĮMANOMA PERJUNGTI KITĄ PAVARĄ TIESIOG DABAR? Suprantu, kad atsakymo nieks neparašys.
dar. Taip išeina, kad norint dirbti-keistis, kaip čia išsireikšti, pagal Tavo dėstomą sistemą, viską, ką žinau, ką susikroviau į galvą, kas patiko ir užsiliko atminty, reiktų užbraukti, pamiršti, išjungti? Kad viskas yra atgyvenę, šlamštas, šiukšlės?