Veplos gimdymo istorija - Gimdymo istorijos

2001 07 10 7 val. ryto

„ Tuk, tuk tuk. Ei, nemiegokit, man liūdna. Jau visą valandą nemiegu, o jūs nė nesiruošiat keltis. Ar girdi mama, kelkis. Apsimeti, kad miegi ? Na, gerai, imsiuosi „rimtesnių“ priemonių. Atleisk man, bet turiu truputėlį įspirti, kitaip jūs miegosit iki pietų. Viens, du, trys. Prabudai ? Tvarkelė!
Tai ką mes šiandien veiksim ? Kuri, sakėt šiandien diena? Liepos dešimtoji ? Man jau trisdešimt septinta savaitė? Iki mano gimimo liko dar trys? Nieko sau, kad žinotumėt, kaip man pabodo čia tamsoje lindėt. Ir kas sugalvojo, kad gimt reikia po 40 savaičių, o ne po 20 ar 30 ? Nors šiaip jau, per daug nesiskundžiu. Šilta, valgyt pakanka. Tiesa, ankštoka. Iš pradžių galėjau vartytis kaip akrobatas, bet kuo tolyn, tuo ankštyn. Dabar vos tik noriu pasirąžyt, nutirpusią ranką ar koją pakelt, tuoj mama skundžiasi: „Ak kaip tas Nežiniukas spardosi, tikras neklaužada...“. Kad mane Nežiniuku vadina, nepykstu. Daug blogiau, kad man Mortos vardą išrinkot. Morta! – tai juk darželyje ar mokykloje visi tik ir morka vadintų. O svarbiausia, kad aš visai ne Morta, o Mortas. Taip, taip, bus jums staigmena, kai mane pamatysit – turiu aš tą dalykėlį, kuris berniukus nuo mergaitės skiria. Bet juk patys kalti, kad darant ultragarso tyrimą specialiai nenorėjot lyties žinot. Būtumėt iš anksto nusiteikę, pasiruošę. O dabar norėjot, kad paslaptis išaiškėtų tik gimimo minutę. Ką gi, nedaug liko laukti.
8.30
Ką pusryčiausim? Tėtis, kaip visada, kiaušinienę su lašinukais. O mama? Vėl žalių morkų salotas. Pasiutimas! Ir kas jai pripūtė tų visų nesąmonių apie sveiką mitybą… Anksčiau tai buvo smagumėlis – ir šokolado, ir saldainių, ir pyragėlių su karamele tekdavo paragauti. O dabar – vien sveikas maistas. Čia dar būtų pusė velnio, bet kad ji kasdien tuos baisiuosius jūros kopūstus kemša, tai negaliu pakęst. Stengiuosi jai visais įmanomais būdais parodyt, kad man tai nepatinka, bet be rezultatų. Ji tik paglosto savo pūpsantį pilvą ir sako: „Čia tavo labui, Nežiniuk“. Nieko ji nesupranta, juk ir mes čia, pilvelyje, skonio receptorius turim.
10.00
Mėgstu važiuoti automobiliu, toks jausmas, lyg sūpynėse ar hamake supčiausi. O kur tėtis įsuka? Taip, čia Vilniaus gimdymo namai . Ooo, kaip man nepatinka tos ligoninės ir žmonės baltais chalatais. Žiūri į tave pro skylutę, kartais čiupinėja, lyg kokį plastiliną, o po aptarinėja : „čia galvytė...va kojytės... didelis... bus sunku gimdyt“. Įsivaizduokit, kad jums kas nors po nosim metaliniais strypais mojuoja, kartais – užkabina. Malonumas menkas. Ir mama šitų apžiūrų nemėgsta, bet ką tu žmogus čia bepakeisi.
10.30
Kas čia per nemalonus tipas? Kaip, kaip jo pavardė? O jis ką, ne gydytojas, o mėsininkas? Aaaaaa, kur kiši savo nagus!!!! Skauda!!! Sadistas, kažką perplėšė. Vaje, man negera. Matyt nelemta laukti dar tris savaites ...Ar tik neteks šįvakar man su tėvais susitikti... Nors ir nusibodo tame pilve tūnoti, vis tiek baisu į nežinomybę eiti...
22 val.
Man jau visai striuka. Ką tik išbėgo vandenys, ir aš jaučiuosi kaip įgrūstas į narvą. Nei pasisuksi, nei pajudėsi. Visa laimė, kad tėvai kažkaip įtartinai linksmai nusiteikę – lyg susiruošė ne gimdyti, o smagiai praleisti laiką. Šiaip jau mama mėgsta paburbėti ir padejuoti, bet dabar ji nusiteikus taip, lyg ruoštųsi į LNK Anekdotų čempionatą. Pokštauja ir juokauja. Keisti tie suaugusieji... Tėtis, kaip visada, ramus. Jis žino, ko laukti – juk specialius nėščiųjų kursus lankė, masažą daryti mokėsi.
Jūs pasiruošę, mielieji? Tai ką, pradedam realybės šou, kurio pavadinimas - gimdymas?
12 val. nakties
Na va, dar nespėjau gimti, o jau pirmąją operaciją teks patirti. Nors turėtų būti naktis, tačiau šviesu kaip dieną. Panašiai švietė saulė, kai prieš mėnesį atostogavom prie jūros. Bet tąkart buvo maloniai šilta, dabar atvirkščiai, drebulys krečia... Matyt visgi čia ne saulė, o operacinės lempos..
O čia dabar kas ??? Peiliai, žirklės ir skalpeliai.... Visa tai skirta man??? Neištversiu...
1 val. nakties
Sudie, mama, sudie, tėte, sudie, gyvenimėli.... Aš mirštu. Mane tuoj papjaus. Va, koks peilis ( ar tik ne Džeko Skerdiko ) artėja link manęs. Neeee, nereiiiikia. Nedarykit to prašau! Pasižadu būti geru vaiku: neverksiu be reikalo, naktim miegosiu, daug šypsosiuos. Viską pasižadu, tik pasitraukit nuo manęs! Aaaaa, skauda. Geriau užsimerksiu, ir kaip bus, taip bus.
1.17 nakties
Oho koks tas pasaulis didelis. Šaltas. Ir ryškus. Na, tėveliai, ir kaip aš jums? Gražiausias? Šauniausias ? Laukiamiausias? – malonu tai girdėti... Na va ir susipažinom akis į akį... Dabar belieka tik susidraugauti... Bet gal prieš tai užkandam, a?

P.S
Iš medicininės kortelės išrašo: 2001 metų liepos 10 dieną į Vilniaus gimdymo namus eiliniam patikrinimui atvažiavo 37 savaičių nėščioji D.B. Po gydytojo apžiūros pacientė pasijuto prastai. Nutekėjus vaisiaus vandenims prasidėjo gimdymo veikla. Dėl medicininių indikacijų buvo atliktas Cezario pjūvis. 1.17 val. nakties pasaulį išvydo sveikas 3000 g ir 51 cm ūgio vyriškos lyties naujagimis.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis