QUOTE(Aga @ 2010 07 26, 21:17)
Dabar, sakau pažaiskim didelius:
visokius darbus dirbsime,
labai gerai gyvensime,
abu kartu numirsime,
sugulsime į vieną kapą
ir užsiklosime lapu.
O tu sakai: įgriso
man tavo tie žaidimai,
nenoriu žaisti didelio,
visai nenoriu žaisti,
nes aš ir taip didžiulis.
O aš sakau nuliūdusi:
nereikia mums užaugti,
nes juk užaugę kartais
ir paslaptis, ir priesaikas
pamiršta ir išduoda,
paskui po vieną verkia,
ar mums gi reikia to?
Geriau, sakau, pažaiskim didelius...
visokius darbus dirbsime,
labai gerai gyvensime,
abu kartu numirsime,
sugulsime į vieną kapą
ir užsiklosime lapu.
O tu sakai: įgriso
man tavo tie žaidimai,
nenoriu žaisti didelio,
visai nenoriu žaisti,
nes aš ir taip didžiulis.
O aš sakau nuliūdusi:
nereikia mums užaugti,
nes juk užaugę kartais
ir paslaptis, ir priesaikas
pamiršta ir išduoda,
paskui po vieną verkia,
ar mums gi reikia to?
Geriau, sakau, pažaiskim didelius...
Nuostabus
Laukimas
Ji laukia Laukia kažko, kas numalšins Jos skausmą, suvirpins širdį ir užvaldys mintis Ji laukia, o tas kažkas nepasirodo Ir Jai skaudu Skaudu dėl to, kad Ji buvo pasiryžusi viskam, dėl to kažko
Ji eina Eina nešdama pasauliui meilę Tą, meilę, kurią buvo paruošusi kažkam Ji eina su noru išdalinti tą meilę žmonėms, bet jie - žmonės, jie nesupranta, kaip galimą taip kažką atiduoti , už paprastą, nekaltutį ačiū. Ir jie praeina, sukeldami Jos širdyje keista jausmą
Ji verkia Verkia, nes niekas nepaėmė Jos siūlomos meilės, praėjo pro Ją, net nepažiūrėjo Jie užsimerkė Jos dosnumui ir pasiaukojimui Ji pirmą kartą sužinojo, ką reiškia skausmo ašaros Ji verkė
