Man labai prasmingas:
Radjardo Kiplingo eilėraštis "Jei"
Jei tu ramus,kada visi klejoja,
Pametę galvas,kaltina tave;
Tiki savim,kada kiti dvejoja,
Ir jų dvejonių nelaikai kalte;
Jei moki kantriai laukt ir nepavargti,
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,
Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti
Ir nesidėt protingu nei geru;
Jei tavo svajos remiasi tikrove,
O mintys-ne vedliai,o palyda;
Jei tu,sutikęs Negandą ir Šlovę,
Gali bodėtis viena ir kita;
Jei kęst gali,kai tavo tiesą šventą
Derglioja niekšai,siekdami klastos,
Kai žlunga tai,kas sunkiai užgyventa,
Ir vėl pradedi viską iš pradžios;
Jei visa,ką anksčiau esi laimėjęs,
Gali lengva širdim ant kortos dėt,
Pralošt,vėl griebtis to,nuo ko pradėjęs,
Ir niekada po to nesigailėt;
Jei savo raumenų ir dvasios galią
Gali valdyti taip,kaip sumanai,
Ir nepalūžt,kai teturi tik Valią,
Kuri tau tyliai kužda "Privalai";
Jei su minia gali būt sąžiningas,
O su karaliais-paprastas,kuklus;
Jei priešams ir draugams esi teisingas
Ir su tavim kekvienas pagarbus;
Jei tu jauti,kaip greitai bėga Laikas
Ir jį matuot sekundėmis gali,
Tada tu būsi tikras Žemės vaikas,
Tada,sūnau,tu tapsi Žmogumi.
Na tikrai labai prasmingas. Kaip tik šiandien susipykau su kolega darbe, ir beskaitydama šitą eilėraštį supratau, kokia labai stipriai aš netobula...
