Mamytė - karjeristė

#109
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 01 02, 14:20)
Kokie apibūdinimai žeidžia vyrą - namų šeimininką? Ir kodėl moteris višta? Moteris yra karalienė, supranti, ji valdo situaciją. O jei vyras nesugeba išlaikyti savo valdovės, ir ji dar turi ardytis tarp motinystės ir karjeros, kad užtikrintų sotesnį gyvenimą, jis niekam tikęs pliuškis. Ir jam apibūdinimų nėra, pateisinančių jo egzistenciją prie sauskelių keitimo ir "ralio dakaro" po parkus.

įdomu kiek procentų LT vyrų vieni iš algos gali išlaikyt šeimą.
Moteris karalienė? Sėdinti namie, nes jai aukštumų nereikia? Arba todėl, kad taip įprasta? Prastoka karalienė, sakyčiau.
Atsakyti
#110
MK, ar tu matei dirbančią 'karalienę'? biggrin.gif Žiūrint kaip save vertinsi. Gali vertinti vištomis, gali karalienėmis, bet ar teisinga save žeminti?
Kiek vyrų procentaliai gali, o kiek negali? Jei negali, tai tokia ir dalia, reikia ardytis, padengti nuostolius ta prasme, kad išsilygintų balansas. Bet dar nereiškia, kad tas, kuris negali, sėdės su malonumu prie vaiko, kūdikio ar naujagimio, gebės juo užsiimti, kol mama darys karjeras ar šoks kardebaletą scenoje.
Atsakyti
#111
Subjektyvi, berods pati išvadinai vyrus, neišlaikančius šeimos ar žiūrinčius vaikus pliuškiais.
Atsakyti
#112
Ne žiūrinčius vaikus, o TIK (ne)žiūrinčius vaikus ir neišlaikančius. Šioks toks nemažas skirtumas. Jei vyras išlaiko ir dar vaikus mato ne tik miegančius, nesigėdina sauskelnes keisti ir net naktį keliasi nuraminti, leidžia savaitgalius su šeima, tai jis auksinis vyras, svajonė. O jei mama plėšosi, nes vyras nepajėgus, tai kas čia gero? Jei procesas su malonumu, be draskymosi, kai viskas darniai slysta ir nėra nervų, tai tik sveikintinas reiškinys.
Atsakyti
#113
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 01 02, 13:34)
Teisingai parašei, abu turi, jei vyras nesiekia darbo aukštumų, naminis pliušinis šeimininkas. Tik kažin ar daug moterų džiugins toks pliuškis, kai žmona turi ir tą, ir aną, kol vyras vaiką žiūri. O jei siekia tų aukštumų, tai jau nepaveš per visus frontus.

Kad čia aiškiai įvardinai, kas pliuškiai smile.gif
Atsakyti
#114
Moters poreikis siekti realizuoti save tam tikroje sferoje niekaip nesusijes su tuo, koki ji turi vyra. Viena sedi sau namuose, priziuri vaikus, verda barscius, valo kampus, dailina namus ir yra laiminga. Jai nieko daugiau ir nereikia. Kitai gi buitis nera esminis dalykas.
Kas liecia vaiku auklejima, be abejo, laikas praleistas su vaikais turi jiems neikainojama reiksme, bet nebutinai namu seimininkes indelis cia yra didesnis. Gal ji sedi sau prie PC arba kiauras dienas ziuri serialus arba siuvineja kryzeliu. O vaikai zaidzia patys su savim. Laiku nubrauktas snarglys ir graziai paklota lova neatstoja bendravimo.
Yra dar vienas, mano galva didziausias sekmingai karjera darancios moters privalumas. Ji yra finansiskai nepriklausoma. Kazkada labai senai, kai buvau dekrete ir gaudavau 50 lt/men vaiko prieziurai, pasitaupiusi nusprendziau nusipirkti batus uz 100 lt. Kai informavau apie tai savo vyra, jis pasake viena vieninteli zodi: NEUZSIDIRBAI. Pasake beveik juokais, galiausiai nusipirkau as tuos batus, bet supratau, kad padarysiu viska, kad niekada daugiau nepriklausyciau nuo jokio vyro malones. Pati nusiperku sau batus ir visa kita ir ne uz 100 lt. Neisivaizduoju saves prasancios vyro pinigu manikiurui ar naujoms pedkelnems, o tai neisvengiama, kai esi vyro islaikoma. Tai mano subjektyvi nuomone, kol kas esu visiskai patenkinta situacija, kurioje esu, budama karjeriste.
Atsakyti
#115
Kai vyras taip žiauriai pasako, pažemina, tada tai labai gera paskata. Arba keisti vyrą, arba keisti požiūrį ir gyvenimo būdą.
Atsakyti
#116
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 01 03, 17:39)
Kai vyras taip žiauriai pasako, pažemina, tada tai labai gera paskata. Arba keisti vyrą, arba keisti požiūrį ir gyvenimo būdą.

Pakeiciau. Ir vyra ir poziuri ir gyvenimo buda.
Atsakyti
#117
QUOTE(NOTA BENE @ 2012 01 03, 16:52)
Pakeiciau. Ir vyra ir poziuri ir gyvenimo buda.

lotuliukas.gif thumbup.gif

Šiaip sudėtingas čia klausimas. Aš dabar truputį su šypsena skaitinėju besilaukiančiųjų pamąstymus apie tai, kad mama irgi žmogus su savais poreikiais ir t.t. Kol laukiausi, tą patį šnekėjau - kad jau aš tai savęs nepamiršiu, vaikui svarbi mama, kuri save ir profesiškai realizuoja... Gimė vaikas, ir ką gi - paaiškėjo, kad visiškai natūraliai pamiršau apie tuos savo poreikius, o vaiko poreikiai atsidūrė jau net ne pirmoj, o tiesiog vienintelėj vietoj... Kita vertus, aš turbūt kone prie tų "karjerisčių" būčiau, nes vaikui buvo vos trys mėnesiai, kai kvietėm auklę po tris val. per dieną - man mirtinai reikėjo užbaigti vieną didžiulį darbą, tai sėdėdavau namuose, o ji kitam kambary su vaikeliu užsiimdavo ar į lauką išveždavo, prinešdavo man pažindyt. Nepasakyčiau, kad nuo to ryšys su sūnum būtų sumažėjęs smile.gif
Atsakyti
#118
QUOTE(Suomi @ 2012 01 03, 18:23)
lotuliukas.gif  thumbup.gif

Šiaip sudėtingas čia klausimas. Aš dabar truputį su šypsena skaitinėju besilaukiančiųjų pamąstymus apie tai, kad mama irgi žmogus su savais poreikiais ir t.t. Kol laukiausi, tą patį šnekėjau - kad jau aš tai savęs nepamiršiu, vaikui svarbi mama, kuri save ir profesiškai realizuoja... Gimė vaikas, ir ką gi - paaiškėjo, kad visiškai natūraliai pamiršau apie tuos savo poreikius, o vaiko poreikiai atsidūrė jau net ne pirmoj, o tiesiog vienintelėj vietoj... Kita vertus, aš turbūt kone prie tų "karjerisčių" būčiau, nes vaikui buvo vos trys mėnesiai, kai kvietėm auklę po tris val. per dieną - man mirtinai reikėjo užbaigti vieną didžiulį darbą, tai sėdėdavau namuose, o ji kitam kambary su vaikeliu užsiimdavo ar į lauką išveždavo, prinešdavo man pažindyt. Nepasakyčiau, kad nuo to ryšys su sūnum būtų sumažėjęs smile.gif

Kiekvienos moters gyvenime buna etapu, kai tenka pamirsti save del svarbesnio tikslo. Bet jeigu tas etapas trunka visa gyvenima jokia moteris nebus laiminga. O nelaiminmga moteris - nelaiminga seima. Man taip atrodo. Todel labai svarbu realizuoti save, nesvarbu ar darbe darant karjera ar namuose kuriant buiti. Buti ten kur norisi buti.
Atsakyti
#119
Patinka žmonės, kaip NOTA BENE mini, kurie nevaidina prieš kažką, nedaro iš savęs, nelipa per save, kad kitiems įrodytų, kokie jie svarbūs ir reikšmingi. Tiesiog gyvena savo gyvenimą, mėgaujasi savais dalykais ir randa savo laimę, realizuojasi taip, kaip nori, moka, sugeba. Bet nereikalauja.

Patinka tikrumas. Kai neslepia, lyg kažkas būtų gėdingo, kad vaikai n-tojoje vietoje, kad jiems nėra kada, kad jie yra trukdis, ir nepaisant jų daro karjeras, realizuojasi, keliauja (čia kokie menininkai, artistai ar kt., kur nuolatinės komandiruotės). Ir nevaidina, kad va, suderina, derina, viskas pavyksta. Nereikia to melo. Lygiai ta pati situacija su paskendusiomis vaikuose, namuose, bet ne darbe. Reikia džiaugtis ta būsena, ir nevaidinti. Na nedirba, nieko neveikia, ir gerai, tai pasirinkimas, toks būdas. Nereikia to gėdintis.
Atsakyti
#120
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 01 03, 18:01)
Patinka tikrumas.

Turime tokią situaciją - draugų šeima (gyvena diiiiiideliame didmiestyje ne Lietuvoje, ten, aišku, ir konkurencija, tempas kitoks) "augina" dvejų metų sūnų. Mamai teko pradėti dirbti vaikui būnant vos kelių mėnesių, su vaiku būdavo jos tėvai ir auklė. Tėvelis irgi daro karjerą, keliauja, dar užsirašė į šokių pamokas, idant sau ir kitiems įrodyti, kad "vaikui gimus gyvenimas nesustoja". Nuolatinės abiejų komandiruotės. Tarsi to dar negana - reikia juk ir pailsėti. Be vaiko, suprantama. Metų laiko vaikas buvo iškomandiruotas į žmonos gimtinę su seneliais - porai mėnesių. Jei pati neturėčiau vaiko, gal manyčiau, kad metų vaikas gali tiek laiko išbūti be tėvų... Dabar nemanau.
Kai buvome susitikę, mama juokdamasi pasakojo, kad sūnus "mama" vadina močiutę. Ir ruošėsi jį vėl keliems mėnesiams išsiųsti, mat jie su vyru ketino važiuoti pakeliauti. Mano vyras jau ir taip vos laikėsi, bet kai anie pasisakė galvojantys apie antrą vaiką... Na, ne mūsų, aišku, reikalas, bet, mano supratimu, toliau jau tik atidavimas į globos namus. Kam tuomet tie vaikai?!
Kita vertus, užauga visi, užaugs ir šitas, ir dar gal bus geresni santykiai su tėvais nei daugelio kitų smile.gif Nesužinosim iš anksto.
Atsakyti