Laba diena. Mano sūnui beveik treji metai. Kelia nerimą tai, kad jis gan dažnai sako, jog burnytėje yra plaukas, kiša rankas į burną, krenkšti. Burnoje nieko nėra, gerklytė ne raudona. Ypač tai paūmėja po miego ir po judrių žaidimų. Gal nekreipčiau dėmesio, manydama, kad praeis, bet pačią kankina ši problema jau ketverius metus, ir nerandu atsakymo. Bijau, kad vaikui prasidėjo tas pats.
Aš tyriausi skydliaukės veiklą, atlikau visus kraujo tyrimus. Rezultatai geri. Atlikau pasėlio iš gerklės tyrimą, rado haemophilus parainfluenzae gausiai, staphylococcus aureus, labai gausiai. Gėriau antibiotikus. Atlikus pakartotinį tyrimą vėl rado haemophilus parainfluenzae ir streptococcus pneumoniae. Vėl gėriau antibiotikus. Trečio tyrimo nebedariau. LOR gydytoja sakė, kad reikia grūdintis.
Kadangi lyg ir nėra fiziologinių simptomų, gal tai alergija? Gal Jūs per savo ilgą praktiką susidūrėte su panašia situacija? Būtų labai malonu išgirsti Jūsų nuomonę, nes tai galėtų padėti išvengti bereikaligo priežasties ieškojimo. Ačiū.
Krenkštimas ir pirštų kišimas į burną yra per ilgą laiko tarpą susiformavęs žalingas įprotis. Pabandykite pastebėti ar šis įprotis neatsiranda tuomet, kai vaikui reikalingas suaugusiųjų dėmesys? Ar įpročio pradžios, t.y. plauko burnoje ieškojimo, krenkštimo pvz., burnos krapštymo vaizdo ir garso jis nenukopijavo iš vieno iš suaugusiųjų šeimos narių? Gal kas iš suaugusiųjų vaikui duodavo tokį maistą, kurio jis nesukramtydavo ir po to jį reikėdavo krapštyti lauk, kad jis neužspringtų? Gal vaikas krapštymuisi burnoje bei krenkštimu, t.y. neįprastais veiksniais kai buvo mažesnis prisišaukdavo suaugusiųjų dėmesį? Kitaip tariant joks įprotis negalėjo atsirasti be priežasties... Dar viena iš burnos džiūvimo priežasčių yra sausas aplinkos oras, tačiau tai negali tęstis kelis metus, jei nėra adenoidų (polipų), t.y. jei vaikas nekvėpuoja per burną, pvz., naktį nemiega išsižiojęs ir neknarkia , nebūna prasižiojęs, kai susikaupęs žaidžia. Yra ar nėra adenoidai, JUMS turėjo pasakyti ausų nosies gerklės ligų gydytojas, kuris teisingai pasakė, kad reikia grūdintis, nes antibiotikai organizmui stiprybės neprideda. Gydytojai antibiotikus paskiria tik tuomet, kai įtaria bakterinės kilmės uždegimą. Plauko ieškojimas burnoje ir krenkštimas nėra bakterinio uždegimo požymiai... Dabar yra svarbu atrasti priežastį ir ją pašalinti. Kad toks vaiko elgesys yra žalingas įprotis patvirtina JŪSŲ atliktų tyrimų geri rezultatai, t.y. jie neparodė jokios ligos, jos nerado ir ausų nosies gerklės ligų gydytojas. Antibiotikų gėrimas nepadėjo, nes JŪSŲ paminėtos bakterijos nuolat randamos burnoje ir vaikui jos nesukėlė ligos (JŪS neparašėte jokių ligos požymių, dėl ko davėte antibiotikus). Antibiotikai yra ne duona... jie įpročių nepakeičia... Vaikas po miego ir judrių žaidimų visuomet būna pereinamos nuotaikos, jam reikalingas suaugusiųjų dėmesys. Kai tik vaikas nori ieškoti plauko burnoje ir krenkšti, dera jo dėmesį nukreipti į jam kažką tai įdomaus. Tai būtina daryti ilgai ir tai daryti turi visi suaugę šeimos nariai, kurie bendrauja su vaiku. Visi suaugę šeimos nariai turi vaikui parodyti, kad tas jo įprotis suaugusiųjų neveikia, t.y. nėra ginklas kažką gauti ir pan. Barti už žalingą įprotį netinka, nes tai tik padidins norą daryti tai, kas yra draudžiama. Plauko ieškojimas burnoje ir krenkštimas nėra alergijos požymiai.
